eknygos

Robert Kiyosaki - Turtingas vaikas, protingas vaikas

2008-05-14T10:19:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Knyga skirta tėvams, kurie vertina išsilavinimą, trokšta duoti savo vaikams tvirtus finansinius ir akademinius pradmenis ir yra pasiryžę įgyvendinti šiuos troškimus. Knygos tikslas yra pagelbėti tėvams, norintiems išmokyti savo vaiką praktinių dalykų apie pinigus, suteikti tų įkvepiancių žinių, kurias Robertui perteikė jo turtingasis tėtis. Šioje knygoje siūloma keletas patarimų, kaip pažadinti jūsų vaiko troškimą mokytis, pritaikamt tuos būdus, kuriais naudojosi protingasis tėtis.

Pirma dalis
Antra dalis
Trečia dalis
Ketvirta dalis
Penkta dalis
Šešta dalis
Septinta dalis
Aštunta dalis
Devinta dalis
Dešimta dalis
Vienuolikta dalis
Dvylikta dalis
Trylikta dalis
Keturiolikta dalis
Penkiolikta dalis
Šešiolikta dalis
Septyniolikta dalis
Aštuoniolikta dalis
Devyniolikta dalis
Dvidešimta dalis
Dvidešimt pirma dalis
Dvidešimt antra dalis

Robert Kiyosaki - Du tėčiai: turtingas ir vargšas

2008-05-14T10:08:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Anotacija:
Tai pradžiamokslis kiekvienam, norinčiam valdyti savo finansinę ateitį. Knyga išleidžiama jau antrą kartą, daugelyje šalių tapo bestseleriu.

Du tėčiai – turtingas ir vargšas“ nėra įprasta knyga apie pinigus. Ji lengvai skaitoma, o pagrindinė mintis labai paprasta, – tai galimybė praturtėti neeikvojant daug jėgų ir nervų.“
Honolulu žurnalas

„Gaila, kad šios knygos negalėjau perskaityti jaunystėje, būtų dar geriau, jei ją būtų perskaitę mano tėvai! Būtent šią knygą reikėtų pirkti dovanų savo vaikams ir pasirūpinti papildomais egzemplioriais vaikaičiams. Ji turėtų tapti dovana aštuonerių devynerių metų vaikui.“
Sju Braun, bendrovės „America Tenant Chek“ prezidentė

„Du tėčiai – turtingas ir vargšas“ yra knyga ne apie greitą praturtėjimą, o apie finansinę atsakomybę ir gerovę, išmokus užsidirbti pinigų. Jei norite atrasti savo finansinius sugebėjimus, verta ją perskaityti.“
dr. Edas Kokenas, Melburno universiteto finansų lektorius

„Jei galvojate apie finansinę sėkmę, būtinai perskaitykite knygą „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“. Ši knyga suteiks bendrą supratimą apie finansus ir rinką.“
Zigas Ziglaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs autorius ir lektorius

„Jei norite tapti ir likti turtingi, perskaitykite šią knygą! Paskatinkite ir savo vaikus (jei galite – pinigais), kad jie taip pat ją perskaitytų.“
Markas Viktoras Hensenas (Mark Victor Hensen) „New York Times“ Įdomiausios serijos „Chicken Soup for the Soul“ bendraautorius

Pirma dalis
Antra dalis
Trečia dalis
Ketvirta dalis
Penkta dalis
Šešta dalis
Septinta dalis
Aštunta dalis
Devinta dalis
Dešimta dalis
Vienuolikta dalis
Dvylikta dalis
Trylikta dalis
Keturiolikta dalis

Justinas Marcinkevičius - Mažvydas

2008-05-07T13:51:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

“Mažvydas” - tai poetinė drama, kurios tekstas eiliuotas, veiksmas komponuojamas laisvai, jaučiama pakili intonacija, vartojami daugiareikšmiai įvaizdžiai, simboliai. Mažvydas - kilni asmenybė, suvokianti savo pašaukimą ir tam tikslui aukojanti savo gyvenimą. Mažvydas jaučia nutautėjimo grėsmę, todėl puoselėja lietuvišką žodį. Šį darbą apsunkina protestantų ir katalikų konfliktas, pagonybės ir krikščionybės susidūrimas. Pagrindinis šios dramos konfliktas yra žmogaus pareigos, aukojimosi aukštiems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas.

Pirma dalis
Antra dalis
Trečia dalis
Ketvirta dalis

Antanas Kalanavičius - Progiesmiai

2008-04-27T14:30:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Progiesmiai - A.Kalanavičiaus lyrikos žanras, lietuviškas, savas japonų haiku (trijų eilučių eilėraštis) variantas: akimirksnio įžvalga, akimirksnio atsivėrimas vienovėje.
A.Kalanavičiaus poezijoje atsiveria poeto talento gelmė, gaivalingumas, jo vienišas gyvenimas gamtos prieglobstyje. Nepaprastai turtinga jo kalba - žodynas ir sintaksė. A.Kalanavičius rašė laisvą, nepriklausomą poeziją. Didelė ir tikriausiai didėsianti yra šio "fantastinio realisto" kūrybos galia, daug ką keičianti Lietuvos poetiniame žemėlapyje.

SIŲSTIS

Antanas Ramonas - Ramybės kalva

2008-04-27T14:29:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

A.Ramono kūrybos rinktinėje, pavadintoje "Ramybės kalva" pateikiama esė, novelės, apysaka "Mikelis", pamąstymai apie kūrybą.
A.Ramono kalbėjimas negarsus. Jis nepatetiškas, nepakelia balso net didžiausios tragedijos akimirką, tarsi grotų kameriniais instrumentais. Tačiau jo intymus stilius yra labai įtaigus, tikras, jaudinantis. Intymumą ir kameriškumą įtvirtina tai, kad rašytojas nesitraukia nuo žmogaus dvasios gyvenimo ir labai atsargiai, jautriai prie jo liečiasi.

SIŲSTIS

Bronius Radzevičius - Priešaušrio vieškeliai

2008-04-27T14:28:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

B.Radzevičiaus romane "Priešaušrio vieškeliai" atkuriamas vienas sunkiausių Lietuvos kaimo gyvenimo laikotarpių - pokario metai. Autorius parodo panašius ir kartu labai skirtingus likimus žmonių, stovinčių ant naujo gyvenimo slenksčio, atskleidžia jų rūpesčius ir lūkesčius.
Romanas yra novatoriškas reiškinys lietuvių literatūroje. Gyva jame ir lietuvių literatūros tradicijų dvasia - tiek krėviškoji, tiek putiniškoji. Nauja - absoliučiai nuoširdus asmenybės atsivėrimas egzistencijos paslapčiai įspėti. Rašytojas paliko mums su didele poetine jėga sukurtą gaivališką, įvairiapusišką, gyvybe ir grožiu plazdantį pasaulį, kuriame žmogus ne tik kenčia dėl savo netobulumo ir laikinumo, bet ir myli, kuria, kovoja, džiaugiasi, eina į šviesą ir pats savo dvasingumu yra šviesa. Šiuolaikinėje lietuvių literatūroje B.Radzevičiui pirmam pavyko su tokia intelektualine jėga, nuoširdžiausiu vidiniu įsitikinimu parodyti individualios, neunifikuotos, bekompromisinės menininko pozicijos būtinybę, asmenybės teisę mąstyti savarankiškai ir atsakyti už savo žodį.

SIŲSTIS

Vincas Ramonas - Kryžiai

2008-04-27T14:27:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Svarbiausiu savo kūriniu, romanu "Kryžiai", V.Ramonas stumtelėjo lietuvių prozą į naują kokybinę pakopą. Tai antrasis V.Ramono romanas, laimėjęs BALF'o premiją, išleistas Vokietijoje 1947m.
"Kryžiai" vaizduoja pirmosios sovietų okupacijos laikus. Romanas nors ir tam tikrais atvejais ryškina krikščioniškosios ideologijos ir liberalinio materializmo susidūrimą, tačiau pirmiausia jis yra tragiškojo Lietuvos laikotarpio buities romanas. Čia sprendžiami idėjiniai klausimai, tačiau žmogiškieji konfliktai, stovintys šalia visuomeninių įvykių tėkmės, šiame romane vaidina didesnę rolę. Istorinio veiksmo fone autorius atskleidžia daugybę kaimo buities būdingų momentų, psichologiškai tikrų charakterių, sveikos kaimiečių išminties ir nuovokos vertinant naujuosius gyvenimo reiškinius.

SIŲSTIS

Marius Katiliškis - Miškais ateina ruduo

2008-04-27T14:25:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Psichologinis romanas "Miškais ateina ruduo" (1957) - M.Katiliškio meniškiausias kūrinys. Romano ašis - lietuvis ir miškas. Veiksmo erdvė - miškų apsupta vieta kaip Lietuvos ženklas. M.Katiliškis pabrėžia ypatingą savo kuriamo pasaulio uždarumą. Romane kuriamas pasaulis ir jo žmonės gyvena gamtos laiko rėmuose. Jų dvasinis gyvenimas plėtojasi ir lemtis pildosi drauge su metų laikų kaita. - nuo pavasario atgimimo iki rudens liepsnos. Žiema yra tik veikėjų nuojautose. Miško vaizdai yra svarbi kompozicinė kūrinio jungtis. Jie įspūdingiausiai rodo metų laiką, plėtoja romano veiksmą, atskleidžia veikėjus. Dramatiški gamtos ir žmonių likimai rodo, per kokią sumaištį ir chaosą kuriasi naujos gyvenimo formos, kokią didelę kainą tenka mokėti už išėjimą į civilizuotos visuomenės kelią.

SIŲSTIS

Antanas Škėma - Balta drobulė

2008-04-27T14:24:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Vienintelis A.Škėmos romanas "Balta drobulė" (1958) sukėlė gyvas literatūrines diskusijas. Dauguma literatūros vertintojų "Baltą drobulę" laikė įdomiu literatūriniu eksperimentu, mėginusiu lietuvių romaną išvesti į naujus kelius. Romanas vaizduoja poeto Antano Garšvos kelią į išprotėjimą. Autorius atskleidžia Garšvos charakterį ir jo tragiškus išgyvenimus.
A.Škėmos stilius yra originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų. Tačiau yra ir stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai.

SIŲSTIS

Janina Degutytė - Artumas

2008-04-27T14:21:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

"Artumas" tai gamtos lyrikos sutelktinė. Gamta J.Degutytei, kaip ir S.Nėriai, ne tik pagrindinis vaizdų šaltinis, bet ir amžinoji būtis, kurios ribų negalima įžvelgti, ir didysis grožis, kurį menininko siela tik atspindi, bet nesukuria. Kartu tai saugotinas gyvybės šaltinis, kurį techniškoji civilizacija grasina sunaikinti. Po S.Nėries J.Degutytė pirmoji išvydo gamtą, stovinčią virš individualios žmogaus egzistencijos, kupiną beribiškumo paslapties, kurią įspėti turi poetinis vaizdas. Dialogą su gamta poetė grindžia nacionaliniu pasaulėvaizdžiu, protarpiais stilizuodama liaudies dainas bei raudas, poetizuodama nacionalinę krašto atributiką, kurdama embleminius Lietuvos vaizdus. Gamtinės miniatiūros eilėraščiui ji suteikė globalinio reikšmingumo ir nacionalinių vertybių spindesio.

SIŲSTIS

Paulius Širvys - Tiesiu toliams rankas

2008-04-27T14:19:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

P.Širvys sukūrė palyginti nedaug eilėraščių, bet jie žinomi ir mėgstami įvairaus amžiaus žmonių, deklamuojami ir dainuojami. Jo eilėraščiai autobiografiniai. P.Širvio eilėraštis-daina tiesiog išreiškia tai, ką poetas išgyvena. Daina auga iš ilgesio, ji yra didžiausia dvasinė vertybė, kaip ir meilė, draugystė.
P.Širvio kūryba artima S.Nėries, J.Degutytės kūrybai.

SIŲSTIS

Henrikas Nagys - Grįžulas

2008-04-27T14:18:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Grįžulas - H.Nagio poezijos rinktinė, sudaryta paties autoriaus iš emigracijoje išleistų rinkinių. Didesnių poezijos skirsnių pavadinimuose į akis krinta brolio akcentas. Pati bendriausia broliškumo prasmė sako, kad žmonės yra broliai ir seserys. H.Nagio poezijoje broliai yra tie, su kuriais eilėraštis kalbasi. Broliškumo įvaizdžiai veda į kitus motyvus: ilgesį, praradimą, tautą, mirtį, namus, gyvenimo prasmės ieškojimą. Eilėraščiuose poetinė tikrovė iškyla iš konkrečių detalių, jas permainydama ir įprasmindama.
H.Nagio poezijai labai artima V.Mačernio poezija.

SIŲSTIS

Algimantas Mackus - Ir mirtis nebus nugalėta

2008-04-27T14:15:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Juozas Grušas - Laimingasis - tai aš

2008-04-27T14:14:00.001-07:00

Knygos apžvalga:

Juozo Grušo noveles galima skirti į dvi pagrindines grupes: vienos yra lyrinio-intelektinio pobūdžio ("Mergaitė ir vienišas žmogus", "Karalaitė nebuvo protinga", "Baimė ir nebaimė" ir kt.), kitos - paradoksinės, atvirai sąlygiškos, simbolinės ("Tu mušei Adomą", "Nuogi atrodo negražiai", "Trys paradoksinės novelės apie švarą" ir kt.).
Brandžiausios novelės pasižymi psichologinės analizės gilumu, žmogaus vidinių prieštaravimų vaizdavimu, netikėtomis sąmonės kitimų kolizijomis. Čia pirmiausia iškeliamas dvasinis pasaulis, žmogaus santykis su žmogumi. Paradoksinėse novelėse pasakojamos absurdiškos istorijos, siekiama sužadinti perkeltinės prasmės sugestijas, kuriami paraboliški tikrovės modeliai. Rašytojas kontrastingai ryškina žemuosius žmogaus instinktus bei socialinio išsigimimo reiškinius, piešia groteskinį buities paveikslą, panašų į žvėrių cirko areną.
Nedideliuose novelės rėmuose J.Grušas sutelkia visą didelį pasaulį, įkurdina jame žmogų su visa jo socialine patirtimi ir prigimties sudėtingumu. Geriausiose rašytojo novelėse dažnai glūdi tokios būties problemos ir kolizijos, kurių pakaktų didelei dramai, tragedijai ar komedijai. Mažoje kūrinio erdvėje rašytojas siekia gilios meninės sintezės, jungdamas psichologo įžvalgumą, mąstytojo intelektą, drąsią meninę vaizduotę ir nerimastingą dvasinį išgyvenimą.

SIŲSTIS

Kazys Boruta - Baltaragio malūnas arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte

2008-04-27T14:13:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Kazio Borutos kūrybos viršūnė yra "Baltaragio malūnas", parašytas vokiečių okupacijos metais (1945) Vilniuje. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašyta pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje - buitinėje plotmėje, juos ryškiai individualizuojant. Būdingiausias kūrinio bruožas - gaivališkas lyrizmas, liaudiškas humoras. Kasdieniški gyvenimo reiškiniai čia apgaubiami romantiška-poetiška skraiste.
1966m. kūrinys buvo inscenizuotas Kauno dramos teatre, 1974m. sukurtas filmas "Velnio nuotaka", 1979m. pastatytas V.Ganelino baletas.

SIŲSTIS

Henrikas Radauskas - Eilėraščiai

2008-04-27T14:11:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Henrikas Radauskas - lyrinio eilėraščių meistras, neoromantikas, estetinės poezijos atstovas, nuošaliai stovėjęs nuo bet kurių literatūrinių sąjūdžių, susikūręs savitą stilių, savo poetinį pasaulėvaizdį. Pateikiami keturi Henriko Radausko eilėraščių rinkiniai, parašyti 1930-1964m. Poezijos rinktinėje dominuoja intelektas, diriguojantis lyrinio veiksmo eigą ir nubrėžiantis jo krantus, žmogaus ir kūrėjo dalios mūsų pasaulyje emblemos, išreiškiančios asmenybės nerimą, pasimetimą ir humanistinį pradą - viltį gėrio ir grožio pergale. H.Radausko poezijoje gamta, jos reiškiniai tik išeities taškas, o projekcija nukreipta į žmogų, jo būtį, į kūrybą. Poeto kūrybai būdinga žodžio ir vaizdo santūrumas, poetinis gilumas, romantiškumas. Muzikalumas ir vaizdų spalvingumas yra pačios ryškiausios H.Radausko poezijos savybės. Eilėraščių forma yra daili, skambi, išbaigta.
Poezijai būdingas atsiribojimas nuo pasaulio, nuo realaus gyvenimo problemų. Poetas sugeba stovėti šalia gyvenimo ir žvelgti į viską šalto satyriko akimis. Lengva pašaipa, skaudi ironija ir pikta satyra, einanti kai kada iki cinizmo ribos yra būdinga daugeliui eilėraščių.

SIŲSTIS

Vytautas Mačernis - Po ūkanotu nežinios dangum

2008-04-27T14:06:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

V.Mačernio kūryba - didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija. Jo poezija priklauso humanistinei filosofinei lietuvių literatūros tradicijai. "Po ūkanotu nežinios dangum" - tai pilnas V.Mačernio kūrybos rinkinys. Pateikiami visi poeto eiliuoti tekstai, taip pat eilėraščiai neskelbti atskiruose rinkiniuose, visi jo prozos, kritikos kūriniai, poetiniai vertimai, dienoraščio įrašai, taip pat visi žinomi laiškai.

SIŲSTIS

Salomėja Nėris - Prie didelio kelio

2008-04-27T14:04:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Eilėraščių rinkinį Prie didelio kelio S.Nėris pradėjo sudarinėti 1944m. Eilėraščiai parašyti įvairiose vietose - Maskvoje, Ufoje, Penzoje. Šį rinkinį poetė perdirbinėjo, eilėraščių sąrašai keitėsi. Rinkinys Prie didelio kelio nebuvo išleistas poetei gyvai esant. S.Nėris paruošė rinkinį, bet jis nebuvo skirtas spausdinimui. Šiame rinkinyje nėra nei vieno nežinomo S.Nėries eilėraščio. Dalis kūrinių buvo paskelbti rinkinyje Lakštingala negali nečiulbėti, taip pat pilname poezijos rinkinyje (1957), bet kartu tai nežinomas rinkinys.
Eilėraščiai pateikiami taip, kaip norėjo poetė: išlaikoma rinkinio struktūra ir tekstai. Eilėraščiai yra suskirstyti į 6 skyrius, kurie atskirti tik epigrafais - liaudies dainų arba individualių jų parafrazių. Jie suteikia rinkiniui skaudžiai klausiantį ir tyliai lūdintį foną.

SIŲSTIS

Salomėja Nėris - Diemedžiu žydėsiu

2008-04-27T14:03:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Ketvirtuoju poezijos rinkiniu Diemedžiu žydėsiu (1938) S.Nėris įkopė į pačias kūrybos aukštumas. Tai yra paskutinė S.Nėries poezija Nepriklausomoje Lietuvoje. Už šį rinkinį poetė buvo pagerbta aukščiausia Lietuvoje - valstybine literatūros premija.
S.Nėries eilėraščių būdingiausios savybės yra lyrizmas, paprastumas, aiškumas, žodžio tikslumas ir melodinis lakumas. Nors iš pažiūros jos eilėraščiai atrodo paprasti, tačiau eiliavime yra daug išradingumo, vietomis siekiančio virtuozinių laimėjimų.

SIŲSTIS

etras Cvirka - Kasdienės istorijos

2008-04-27T14:02:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

"Kasdienės istorijos" (1938) - antrasis P.Cvirkos novelių rinkinys - rodo subrendusį pasakotojo talentą. Čia atsisakoma nuo nereikalingų stiliaus pušmenų, taupomas žodis, ieškoma taiklių posakių ir vaizdų, susitelkiama į vieną reikšmingesnį įvykį, veikėjų skaičius minimaliai sumažintas, nesiekiama sudėtingesnės psihologinės analizės. Novelėse žmonės rodomi pačiu reikšmingiausiu jų gyvenimo momentu, siužetai paimti iš kasdienybės, nedidelis įvykis padaromas svarbiu dėl vaizduojamojo žmogaus išgyvenimų. Autorius vaizduoja dažniausiai liūdnus, tragiškus įvykius, kurie gyvenime pasitaiko gal tik kaip išimtys. Šiurkščius šeimos santykius novelėse nulemia materialiniai motyvai. Novelėje "Šulinys" žentas trokšta uošvio mirties, kad galėtų greičiau paveldėti ūkį ir jo, įkritusio į šulinį, negelbsti. Brolis, pasikorusį brolį, jau beatsigaunantį, pribaigia pasmaugdamas, kad jam vienam liktų ūkis ("Broliai"). Ūkininkas šiurkščiai elgiasi su sergančia senute ir pagreitina jos mirtį, paaiškėjus, kad ji neturi pinigų novelėje "Uogelė". Suktos miestietės išvilioja iš naivios kaimietės daiktus neva kenčiančiai jos mirusiai motinai ("Mirusiųjų reikalai"). Tai vis turtiniai reikalai, stumią į nusikaltimus. Kartais rašytojas kiek per daug sutirština spalvas.

SIŲSTIS

Antanas Vaičiulaitis - Valentina

2008-04-27T14:01:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

A.Vaičiulaičio vienintelis romanas "Valentina" buvo išleistas 1936m. Šis romanas laimėjo "Sakalo" leidyklos premiją.
"Valentina" - tai subtilios meilės istorija, savo gamtiniu fonu ir impresionistiniu vaizdavimo būdu artimas I.Šeiniaus "Kupreliui". Romane nėra aiškiai apibrėžtos vietos ir laiko. Veiksmo vieta - Kirbynės bažnytkaimis - tai ne geografinė vieta, o tik literatūrinis fonas. Laikotarpio (diktatūrinio rėžimo laikai nepriklausomoje Lietuvoje) bruožai kūrinyje neanalizuojami. Šis atsitraukimas nuo konkrečios vietos ir apibrėžto laiko romane laikytini ne silpnybe, bet psichologinės tikrovės perkėlimu į idealesnę estetinę plotmę. Toji psichologinė tikrovė - pirmosios jaunuolių meilės išsiskleidimas ir jos žuvimas - ir yra tie elementai, dėl kurių "Valentina" nesensta. Romane A.Vaičiulaitis parodo jaunuolių vidaus pasaulio grožį, žavisi Lietuvos gamta.
"Valentina" - tai vienas iškiliausių estetinio realizmo kūrinių lietuvių literatūroje. Jis turi vietą mūsų literatūroje kaip savita tų laikų pasaulinės srovės - modernizmo apraiška.

SIŲSTIS

Ieva Simonaitytė - Aukštujų Šimonių likimas

2008-04-27T13:59:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Vienas ryškiausių I.Simonaitytės kūrinių yra romanas "Aukštujų Šimonių likimas". Už jį I.Simonaitytė 1935m. laimėjo Lietuvos valstybinę literatūros premiją ir į lietuvių literatūrą iš karto atėjo kaip brandi rašytoja.
"Aukštujų Šimonių likimas" - tai kronikinio pobūdžio veikalas, Šimonių šeimos vaizdais atskleidžiąs visos Mažosios Lietuvos tragišką likimą. Romano veiksmas apima platų laikotarpį - XVIIIa. pradžią - XIXa. pabaigą. Kūrinys sudarytas iš kelių savarankiškų fragmentų, kuriuos į vienumą jungia Šimonių šeimos likimas. Per šeimos likimą atsiskleidžia ir Mažosios Lietuvos likimas: lietuvių susidūrimas su germanizacijos politika, vokiečių pastangos išnaikinti lietuvybę, svetimos kultūros veržimasis į valstiečių gyvenimą.

SIŲSTIS

Antanas Miškinis - Varnos prie plento

2008-04-27T13:58:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Varnos prie plento" - antrasis Antano Miškinio eilėraščių rinkinys, išleistas Nepriklausomoje Lietuvoje 1935m. Už jį poetui buvo paskirta "Sakalo" premija. Šiuo rinkiniu A.Miškinis pasirodė kaip pilnai subrendęs poetas. Asmeniniai motyvai čia persipina su visuomeniniais, juntama nusivylimo gaida, gyvenimo trapumo pajautimas. Pagrindinė šio rinkinio eilėraščių tema yra tėvynė - jos laimė ir kančia. Poetas nuoširdžiai susirūpinęs savo tautiečių vargais, gimtojo kaimo negerovėmis, todėl eilėraščiai skamba liūdnai, elegiškai ar kandžiai ironiškai. Poezijoje sumaniai įpinti tautosakos motyvai. Dėl A.Miškinio eilėraščių dainingo stiliaus daugumas eilėraščių virto dainomis.

SIŲSTIS

Kazys Binkis - Šimtas pavasarių

2008-04-27T13:57:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Eilėraščių rinkinys "Šimtas pavasarių" priklauso "Keturių Vėjų" laikotarpiui. Atsistojęs naujo literatūrinio sąjūdžio priekyje, paskelbęs kovą tradicinėms poezijos priemonėms ir visokiai rutinai, K.Binkis pasuko ekspresionizmo kryptimi, prabilo didelio talento jėga. Jo poezija padarė didelę įtaką vėlesnei poezijai turinio ir formos atnaujinimo atžvilgiu.
Pagrindiniai šio eilėračių rinkinio motyvai - pavasaris ir vėjas - tai nesuvaldomos, jaunatviškos jėgos šaltiniai. Iš tos jaunatviškos, išdykėliškos jėgos kyla ir pašaipa, ironija estetinėm, simbolistinėm formom. Eilėraščiuose žmogui svetimos bet kokios ideologinės programos, jis grįžta į pirmykštes spontaniškumo versmes, į stichiją, kuri kyla iš gamtos gelmių ir nepripažįsta jokių barjerų. Gyventi - tai siūbuoti, dūkti šiauštis kartu su šita stichija, kuri nupurto nuo žmogaus visokias pozas ir išveda į svaiginančią buvimo laisvę.

SIŲSTIS

Jonas Aistis - Poezija

2008-04-27T13:56:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Jono Aisčio lyrika priklauso klasikos tradicijai, siekia harmonizuoti žmogaus ir pasaulio santykius. Ji yra moderni, nes poetas meistriškai pasinaudoja ir sudėtingomis išorinėmis formomis, ir vidinėmis kalbos galimybėmis, bet priešinga avangardiniam modernizmui, siekiančiam tiesioginių efektų. Jo lyrika susijusi su tikrove, iš jos gavusi ne vieną impulsą. Kartu ji yra sukurta tikrovė, gyva iš savęs pačios. Iš J.Aisčio lyrikos atpažįstama Lietuva, jos dvasia. Lyrikos graudumas, kylantis iš lietuvių tautos pasaulėjautos gelmių, turi atsvarą - tyrų džiaugsmą, spindintį giedrumą.
Savo poezijos aukštumas J.Aistis pasiekė Nepriklausomoje Lietuvoje. Jo kūryboje galima išskirti du etapus: eilėraščiai parašyti Lietuvoje ir išeivijoje. Čia pateikiami abiejų kūrybos laikotarpių eilėraščiai.

SIŲSTIS

Bernardas Brazdžionis - Per pasaulį keliauja žmogus

2008-04-27T13:53:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Lietuvių literatūros klasiko, vieno pačių iškiliausių poetų B.Brazdžionio kūrybos rinktinėjė Per pasaulį keliauja žmogus pateikiami geriausieji, charakteringiausieji autoriui turinio ar formos atžvilgiu Nepriklausomoje Lietuvoje parašyti eilėraščiai. Šie eilėraščiai atliko tokį pat nacionalinio pasipriešinimo vaidmenį, koks XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje buvo atitekęs Maironio "Pavasario balsams". Nepaisant draudimų, B.Brazdžionio kūryba buvo skaitoma ir mėgiama.
Pirmų penkių knygų parinktiems eilėraščiams duotas vieno eilėraščio vardas, nusakąs visą autoriaus tematiką - Per pasaulį keliauja žmogus. Paskutiniems eilėraščiams laiko dvasia davė vardą Iš sudužusio laivo. Visai šios rinktinės poezijai duotas pirmojo skyriaus vardas.

SIŲSTIS

Jurgis Baltrušaitis - Poezija

2008-04-27T11:10:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Lyg norėdamas atsiteisti tautai ir gimtajai kalbai, J.Baltrušaitis per trumpą laiką (1940-1943) Paryžiuje parašė tris lietuviškų eilėraščių rinkinius (Ašarų Vainikas I-II dalys, Aukuro dūmai) ir poemą (Įkurtuvės). Šie eilėraščiai meistriškai užbaigė ir pagilino tai, kas buvo anksčiau sukurta. Jie priklauso geriausiems J.Baltrušaičio kūrybos posmams. Eilėraščiai trykšta tokiu jaunumu ir įvairumu, lyg poetas būtų lietuviškai kūręs visą gyvenimą. Jis į poeziją sudėjo viso savo gyvenimo polėkius, patirtį ir išgyvenimus, per trumpą laiką savo tautai atidavė save visą.
J.Baltrušaičio poezija priklauso simbolizmo krypčiai. Jo poezijos simbolizmas remiasi lietuviškomis pasakomis, padavimais, liaudies dainomis, gimtinės peizažais. J.Baltrušaičio eilėraščių gilus turinys pateikiamas paprasta forma: taisyklingi posmai, išlaikytas ritmas ir rimas, paprasta kalba, neperkrauta įmantrybėmis. Poezijoje atgimsta romantinė senosios Lietuvos vizija.

SIŲSTIS

Balys Sruoga - Dievų miškas

2008-04-27T11:09:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

B.Sruogos grožinėje prozoje svarbiausias kūrinys - "Dievų miškas". Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį.
"Dievų miškas" atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės. Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmonių naikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas kaip įdomus romanas.

SIŲSTIS

Balys Sruoga - Milžino paunksmė

2008-04-27T11:08:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

1929-1930m. Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą "Milžino paunksmė". Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama Vytauto didybė. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas, narpliojamos asmeninės ir valstybinės problemos. Nors dramoje nenukrypstama nuo istorinės tikrovės, tačiau B.Sruogai pirmoje eilėje rūpėjo charakterių atskleidimas, jų psichologija.
Dramos veiksmas vyksta 1428-1430m. Krokuvoje, Lucke, Vilniuje, Trakuose.

SIŲSTIS

Vincas Mykolaitis Putinas - Altorių šešėly

2008-04-27T11:07:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Romane Altorių Šešėly realistiškai vaizduojamas kūrybinės asmenybės emocinis ir intelektualinis brendimas, gvildenamos svarbios dvasinio gyvenimo problemos. Kūrinio centre - poeto kunigo Vasario asmuo. Vasario psichologinė analizė sudaro romano turinį. Vasaris yra švelnios sielos, poetinių polinkių svajotojas, idealistas, nepakenčiąs veidmainiavimo, negalįs sutilpti siauruose kunigo pareigų varžtuose. Jis nuolat kankinasi, jausdamas, kad jame nesiderina poeto talentas su pasiimtomis pareigomis, kad jis negali pažinti tikro gyvenimo. Jau nuo seminarijos laikų jis jaučia, kad jo prigimtis nesiderina su kunigo pašaukimu, bet neturi pakankamai valios iš karto nutraukti ryšius su kunigo pareigomis.
Altorių Šešėly pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje. Putinas, duodamas sudėtingą psichologinį inteligento charakterį ir paprasta natūralia forma sukurdamas plataus masto veikalą, išvedė Lietuvių literatūrą iš siauro liaudiškumo ir formalistinio klaidžiojimo. Altorių Šešėly dar tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje.

SIŲSTIS

Vincas Mykolaitis Putinas - Tarp dviejų aušrų

2008-04-27T11:04:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

inco Mykolaičio Putino poezijos rinkinys "Tarp dviejų aušrų" (1927m.) - romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnė. Šią poeziją galima pavadinti nakties lyrika, nes nakties motyvai yra pagrindinė šios lyrikos gaida, perpinanti ir kitus motyvus. Naktis čia įgyja simbolinės reikšmės: tarp dviejų aušrų, naktų budėjime, vyksta poeto kūrybos procesas, jo kovos persilaužimas. Visų romantikų ir simbolistų kūryboje naktis, kai menkuose šviesos likučiuose ir šešėlių žaidime išnyksta ribos tarp patiriamo ir neapčiuopiamo dvasinio pasaulio, atskleidžia didesnę realybę, negu diena, kurios šviesa negailestingai paslepia žvaigždėtą dangų ir paslaptingą žemės mistiką. Naktis yra didžiulis laukas, kur poeto fantazija ir emocijos gali laisvai banguoti, nekliudomos šviesos realybės, tikrovės dėsnių.

SIŲSTIS

Jurgis Savickis - Novelės

2008-04-27T11:03:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Jurgis Savickis - vienas iš ryškiųjų lietuvių literatūros atnaujintojų, naujų kelių ieškotojų. Jo kūryba darė įtakos vėlesniems beletristams, ypač laužyto sakinio konstrukcija. J.Savickio novelės ir apsakymai pateikiami iš trijų rinkinių, išleistų rašytojui dar gyvam esant, taip pat pateikiami kūriniai, neįėję į rinkinius.
Šventadienio sonetai (1922) - J.Savickio pirmasis apsakymų rinkinys, kuriuo jis iškilo į pačias pirmąsias prozos avangardo linijas, įvykdydamas antrąją po I.Šeiniaus lietuvių prozos revoliuciją. Apsakymų rinkinys susilaukė griežtos kritikos, J.Savickis buvo laikomas pavojingu modernistu ir dekadentu. Knygos turinyje nėra šventadienio temų ir forma nieko bendro neturi su tradiciniu sonetu. Apsakymų siužetai ribojasi pasąmonės reiškiniais, siaurais vidiniais žmonių išgyvenimais. Veikėjai yra lyg atitrūkę nuo savos visuomenės, gyvena savame jutimų pasaulyje. Šventadienio sonetų stilius - ekspresionistinis. J.Savickio vaizduojama realybė yra ne tiek kuriama, kiek atliekama. Rašytojui svarbu tikrovės formos sukeliamas įspūdis. Šiuo požiūriu J.Savickis tebėra artimas impresionizmui.
Pilną pripažinimą J.Savickiui atnešė antrasis apsakymų rinkinys Ties aukštu sostu (1928). Čia veikėjų charakteriai stipriau išryškinti, rodoma aiškesnė jų gyvenimo kryptis.
J.Savickio novelių rinkinyje Raudoni batukai (1951) centre - lietuviška realybė. Čia rašytojo pasakojimas plaukia ramesne vaga, negu ankstesniuose kūriniuose, žmogaus portretas detalizuojamas platesne spalvų gama. Atsirado nostalginė intonacija, kurios nebuvo ankstesniuose J.Savickio kūriniuose.
Pateikiamas ir pirmasis jo kūrinys "Marutės vargai" išspausdintas 1910m. Lietuvos Žiniose, bei kiti apsakymai, neįėję į rinkinius.

SIŲSTIS

Antanas Vienuolis - Legendos. Apsakymai. Apysaka

2008-04-27T11:01:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Lietuvių prozos raidoje aktyviausias vaidmuo teko ankstyvąjai A.Vienuolio kūrybai, kuri mokė sulydyti žmogaus ir aplinkos vaizdus į vieną pulsuojančią tėkmę, suteikė gamtos išgyvenimui ypatingo grožio ir egzistencinio reikšmingumo. Legendos, apsakymai ir apysaka Inteligentų palata priklauso šio laikotarpio kūrybai.
Pirmieji A.Vienuolio vardą pagarsinę kūriniai - legendos Amžinasis smuikininkas, Užkeiktieji vienuoliai. Akstiną šioms ir kitoms Kaukazo legendoms parašyti davė puikūs gamtos vaizdai, Kaukazo tautų folkloras, įvairūs išgirsti ar perskaityti apie tas tautas ir vietoves pasakojimai. A.Vienuolis atitrūko nuo buitiško aprašinėjimo, kasdieninių problemų, pasinėrė į fantastinių vaizdinių pasaulį, prabilo kita kalba: retoriška, puošnia, paslaptinga. Atrodo, kad legendą peršviečia paslaptingas grožio pojūtis. A.Vienuolio legendos priskiriamos romantiniam stiliui, o nemažai jo ankstyvųjų kūrinių - apsakymų - parašyta realistiškai, gilinantis į aplinką ir veikėjo savijautą, išgyvenimus.

SIŲSTIS

Vincas Krėvė - Skirgaila

2008-04-27T10:59:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Pirmasis dramos "Skirgaila" variantas buvo parašytas Kaukaze pirmojo pasaulinio karo metu. Kai režisierius B.Dauguvietis norėjo pastatyti ją Kauno Valstybės Teatre, V.Krėvė 1924m. vasarą dramą perkūrė lietuviškai, ją žymiai pakeisdamas ir papildydamas.
"Skirgaila" - tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti 14a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Dramoje atskleidžiama tragiška Skirgailos kova su aplinkiniais ir su savimi.
Dėl psichologinio gilumo, charakterių ryškumo ir draminės kompozicijos "Skirgaila" yra vienas žymiausių ne tik Krėvės, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Reikšmingu turiniu, stiprių charakterių ir žmogiškų aistrų atskleidimu, tobula dramine kompozicija šis veikalas gali būti statomas greta geriausių pasaulinės darmaturgijos pavyzdžių.
Drama turi ir istoriografinę reikšmę. Skirgaila - tai simbolistinis epochos asmuo, kurio nusivylime juntame visos pagoniškosios Lietuvos išgyventąją tragediją.

SIŲSTIS

Vincas Krėvė - Šiaudinėj pastogėj

2008-04-27T10:58:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Vinco Krėvės rinkinyje Šiaudinėj pastogėj yra dvylika apsakymų, kuriuose vaizduojamas rašytojo jaunystės dienų Dzūkijos kaimas. Nors apsakymai yra paremti gana nereikšminga kasdieninės buities medžiaga, tačiau jie žavi nepaprastu aprašymo tikroviškumu, psichologiniu gilumu, detalių ryškumu, o vaizduojamieji asmenys iškyla kaip gyvi. Šių apsakymų meniniai paveikslai atskleidžia ir apibendrina vienokias ar kitokias žmogaus dvasines savybes. V.Krėvė Šiaudinėj pastogėj iškėlė paprasto kaimo žmogaus dvasinį grožį, pabrėžė jo ryšį su gamta, poetizavo natūralią, civilizacijos nesugadintą žmogaus pasaulėjautą, ieškojo joje savitų lietuvių "nacionalinio būdo" bruožų. Daugelyje šio rinkinio apsakymų romantinis temos traktavimas neatsiejamai persipina su realistišku psichologijos ir buities vaizdavimu.

SIŲSTIS

Juozas Tumas Vaižgantas - Dėdės ir dėdienės

2008-04-27T10:56:00.001-07:00

Knygos apžvalga:

Vaižganto kūrybos viršūnė yra apysaka "Dėdės ir dėdienės", išleista 1929m. Vaizduojamasis laikotarpis nukelia skaitytoją į tuos laikus, kai baudžiava jau ėjo prie galo ir pagaliau buvo panaikinta. Tačiau dėmesys apysakoje sutelktas ne į baudžiavos vaizdus, ne į pakitusio gyvenimo socialines ir kultūrines problemas, o į žmogaus vidų, į charakterių gilumą, jų ryšį su gamta, su pasauliu, į jų pasaulėjautą. Kūrinyje vaizduojamas liūdnas bedalių šeimos narių likimas. Dėdės ir dėdienės, pasak Vaižganto, reiškia ne tiek giminystės ryšį, kiek socialinį santykį tarp ūkį paveldėjusių šeimininkų ir čia pasilikusių dirbti ir vargti "dėdžių", kurių padėtis yra kažkas mišraus tarp tarno, samdinio ir šeimos nario, bet sunkesnė už samdinio, nes dirbama be atlyginimo, dažniausiai tik už pavalgymą ir menką drabužį. Apysakoje ir vaizduojami tokie žmonės: Mykoliukas, Severiutė ir Rapolas. Įstatyti į primityvias baudžiavinio kaimo aplinkybes, jie sugeba jausti, stebėti ir suvokti save, patirti aukščiausias būties akimirkas. Jų vidinių išgyvenimų subtilumas išsitenka nusistovėjusių darbų, santykių ir papročių sekoje, natūraliai įsiliedami į kasdieniškus pašnekesius, kasdieniškus įprastus veiksmus, ritualinius gestus, kuriuos nepastebimai sureikšmina.

SIŲSTIS

Ignas Šeinius - Kuprelis

2008-04-27T10:55:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Psichologinis romanas "Kuprelis", parašytas apie 1910m. yra I.Šeiniaus kūrybos viršūnė. Kūrinys savo turiniu ir forma labai skiriasi nuo ankstesniųjų beletristinių pasakojimų tuo, kad visas dėmesys sutelktas į žmogaus individualų vidaus pasaulį, į nuotaikas, dvasinę būseną, į kylančias ir gęstančias mintis. "Kuprelyje" vaizduojami tautinio atgimimo pradžios laikai, tačiau tautiniai klausimai liečiami prabėgomis ir tik tarp kitko, neteikiant jiems dominuojančio vaidmens.
"Kuprelyje", kurį I.Šeinius vadina ne romanu, bet "vienos pavasario dienos pasaka", vaizduojama Olesio, fiziškai gamtos nuskriausto, bet užtat emociškai gausiai jos apdovanoto, žmogaus gyvenimo ir meilės istorija. Jame, kaip ir visoje impresionistinėje literatūroje, nepaprastai daug reikšmės turi gamta. Net vėjinis malūnas, kuris čia tėra atsitiktinis pasakojimo fonas, neturįs jokio iš anksto numatyto vaidmens, kylančios ir rimstančios audros ritme tarytum įsijungia į pasakojimo veiksmą ir tampa gyvu Olesio tragedijos potvynių bei atoslūgių akompanimentu.

SIŲSTIS

Šatrijos Ragana - Sename dvare

2008-04-27T10:54:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys yra apysaka "Sename dvare". Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antrosios pusės Lietuvos dvarą. Apysakos pagrindą sudaro vienos Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienė buitis, bendravimas su kitais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai.
Šatrijos Raganos dvaras - ne socialinio ar moralinio blogio įsikūnijimas, kaip Žemaitės ar Lazdynų Pelėdos kūryboje, o visų pirma grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi. Senasis dvaras kūrinyje iškyla kaip demokratiškumo simbolis, kaip daugelio etinių ir estetinių vertybių šaltinis, kaip gražiausių svajonių ir polėkių prisiminimas.
Apysakoje parodomi ir lietuvių nacionalinio judėjimo atgarsiai, besiskverbiantys į bajoriškosios dvarininkijos tarpą, atskleidžiami jos santykiai su lietuvių visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu. Pro samprotavimus, parodančius didelės bajorijos dalies vidinės kultūros lygį, prasiveržia ir jos priešiškumas nacionaliniam lietuvių judėjimui.

SIŲSTIS

Jonas Biliūnas - Liūdna pasaka

2008-04-27T10:52:00.001-07:00

Knygos apžvalga:

Kūrybos rinktinėje "Liūdna pasaka" pateikiami geriausi J.Biliūno apsakymai, apysaka ir eilėraštis - testamentas.
J.Biliūno kūriniuose susijungė XXa. pradžiai būdinga socialinių pertvarkymų romantika, tragiškų nuojautų kupinas etinis jautrumas, elegiškas prabėgančio laiko ir būties trapumo suvokimas. Jo meninė atrama - refleksija, pasakotojo prisipažinimai, svarstymai, vizijos, svajos ir graudulio akimirkos. Iš vaizdų, iš intymios kalbėjimo intonacijos sklinda malonus žmogiškas paprastumas ir nuoširdumas, vidinė inteligencija. Visa būtis ir nuplaukiantis laikas žadina nostalgiją, gyvenimo reiškinių jutimą ir kartu skatina pakelti akis nuo kasdienybės, mąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslą.
Geriausiuose J.Biliūno kūriniuose atsiskleidžia sugebėjimas jautriai ir kartu su išmintinga rimtimi žvelgti į pasaulį. Juntame 20a. žmogų, įkvėptą socialinės pažangos vilčių ir kartu pašiurpusį nuo smurto grėsmės, trapų, atsargiai tikrinantį idealus ir realybę, ieškantį tikrumo savyje, trokštantį atsinaujinti iš vidaus ir ginantį sielos subtilumą kaip brangiausią humanistinę vertybę.

SIŲSTIS

Lazdynų Pelėda - Motulė paviliojo

2008-04-27T10:50:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Plati tema Lazdynų Pelėdos kūryboje - nelaimingų vaikų gyvenimas. Vienas iš ryškiausių šios temos kūrinių - apsakymas "Motulė paviliojo". Apsakymas yra vienas iš meniškiausių Lazdynų Pelėdos kūrinių, kuriame nepaprastai įspūdingai atskleisti buožių skriaudžiamų našlaičių vaikų pergyvenimai. Šiame apsakyme autorė vykusiai perteikia vaikišką naivumą, motinos pasiilgimą, įtikinamai atskleidžia žalojantį aplinkos poveikį vaiko sielai. Kūrinys kupinas gilios užuojautos skriaudžiamiems ir nelaiku žūstantiems vaikams ir neapykantos našlaičių engėjams.

SIŲSTIS

Lazdynų Pelėda - Ir pražuvo kaip sapnas

2008-04-27T10:49:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Apysaka "Ir pražuvo kaip sapnas", parašyta 1908m., pasižymi realistiniu tikrovės atspindėjimu ir demokratinėmis idėjomis. Apysakoje ryškiai atskleisti pobaudžiavinėje Lietuvoje vykę socialiniai procesai, valstiečių prisirišimas prie žemės, pavaizduoti santykiai tarp dvarininkų ir valstiečių. Skirtingai nuo daugelio kitų Lazdynų Pelėdos kūrinių, šioje apysakoje mėginama parodyti valstiečių protestą ir pasipriešinimą dvarininkų smurtui. Kūrinys pasižymi ryškiais, tipiškais valstiečių paveikslais, gyvu dramatišku siužetu, puikiais gamtos ir kaimo buities vaizdais, gyva liaudiška kalba.

SIŲSTIS

Žemaitė - Laimė nutekėjimo

2008-04-27T10:48:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

emaitė yra lietuvių prozos klasikė. Jos kūryba - lietuvių realistinės prozos pradžia. Iki Žemaitės, lietuvių literatūroje vyravo poezija, negausius prozos puslapius užpildė didaktiniai rašiniai.
Žemaitės apsakymuose atsispindi Lietuvos valstiečių gyvenimas, jų buitis, papročiai, šeimos gyvenimas, žmonių tarpusavio santykiai. Tai tikra XIXa. pabaigos - XXa. pradžios Lietuvos kaimo gyvenimo enciklopedija. Apsakymuose Žemaitė lietė reikšmingas to meto visuomenės problemas: pobaudžiavinio kaimo buitinį, kultūrinį atsilikimą, nacionalinę priespaudą, kartu atsiskleisdama paprastuose žmonėse slypinčią didelę dvasinę energiją, skatinančią kurti geresnį, šviesesnį gyvenimą. Žemaitė rado savitą vaizdavimo sritį. Visuomenės negeroves, prieštaravimus rašytoja atskleidė kaip šeimoje vykstančią žmogaus dramą.
Ciklo "Laimė nutekėjimo" apsakymai užima reikšmingiausią vietą Žemaitės kūryboje. Vaizduodama vedybas, šeimą ir moters likimą šeimoje, ji atskleidė esminius to meto tikrovės reiškinius. Ciklą sudaro šeši apsakymai. Vienuose iš jų pasakojama apie nelaimingai susiklosčiusį gyvenimą ("Marti", "Petras Kurmelis", "Topylis", "Neturėjo geros motinos"), kituose parodomas laimingas šeimos gyvenimas ("Sutkai", "Sučiuptas velnias").

SIŲSTIS

Pranas Vaičaitis - Poezija

2008-04-27T10:45:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

P.Vaičaičio poetinis palikimas negausus. Jo lyrikoje galima išskirti dvi pagrindines kryptis: visuomeninę-patriotinę ir asmeninę arba egocentrinę.
Stipriausiai ir gražiausiai patriotinėje lyrikoje išreikšti tėvynės grožio ir ilgesio motyvai. Tėvynės gamtos grožis, surištas su nostalgija, įgyja vidinės šilumos. P.Vaičaičio poezijoje yra ir grynai socialinių motyvų. Skurdo motyvai įpinami į kontrastiškai šviesų foną, greta prabangos ir blizgėjimo - vargas, nepritekliai. Socialiniai motyvai dažnai yra susipynę su patriotiniais: laisvės ilgesys, tautai daromos skriaudos, materialinis skurdas ir darbų sunkumas dažniausiai subėga į vieną pagrindinę priežastį - į rusų valdžios priespaudą. Į praeitį P.Vaičaitis žiūri romantiškai, panašiai kaip S.Daukantas, Maironis, V.Kudirka. Praeities laikai buvo garbingi didžiosiomis laisvės kovomis.
Egocentrinėje lyrikoje P.Vaičaitis yra tylaus liūdesio poetas.

SIŲSTIS

Maironis - Pavasario balsai

2008-04-27T10:43:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

"Pavasario balsuose", pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo. Maironis įtaigiais poezijos vaizdais ir jautriomis emocinėmis priemonėmis išreiškė tautinio atgimimo laikotarpio svarbiąsias idėjas, žadino kovos entuziazmą ir prisikėlimo viltį, lietuvių poezijos lygį iškėlė į aukšto tobulumo laipsnį. Maironio kūryba - takoskyra tarp senosios ir naujosios lietuvių poezijos, ji yra plačiai studijuojama, vertinama, interpretuojama. Maironio kūriniai daug kartų perspausdinami ne tik atskiromis knygomis, bet ir įvairaus pobūdžio leidiniuose.

SIŲSTIS

Vincas Kudirka - Laisvos valandos. Satyros

2008-04-27T10:39:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

yrinių kūrinių V.Kudirka yra nedaug parašęs: 10 originalių eilėraščių, keliolika pagal svetimus pavyzdžius parašytų pasakėčių ir keletas verstinių eilėraščių. Iš jų susidarė rinkinėlis "Laisvos valandos" (1899). Pats rinkinio pavadinimas lyg sako, kad eilėraščiai parašyti laisvalaikiu, tarp kitų didesnių darbų. Tačiau tie negausūs eilėraščiai V.Kudirkos darbuose ir kūryboje užima labai svarbią vietą. Juos visus galima pavadinti programiniais, proginiais, idėjiniais eilėraščiais, tautos atgimimo dienoraščiu.
V.Kudirkos poezija diktuojama ne jausmo, bet proto: jis dėsto juose tautai siektinus idealus. Eilėraščius poetas skyrė svarbiems gyvenimo įvykiams pažymėti: "Gražu, gražiau, gražiausia" - "Lietuvos" draugijos įkūrimui; universiteto baigimo proga parašė "Labora!", "Varpo" pirmajam numeriui - "Varpą", o laikraščio dešimtmečiui "Tautišką giesmę". Iš Kalvarijos kalėjimo išėjęs sukūrė eilėraščius "Valerijai" ir "Maniemsiems". V.Kudirkos "Tautiška giesmė" virto mūsų tautos himnu. Jame V.Kudirka išreiškė lietuvių tautai siektinus idealus, susintetino savo raštuose skelbiamas idėjas.

SIŲSTIS

Motiejus Valančius - Palangos Juzė

2008-04-27T10:38:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Žymiausias M.Valančiaus grožinis kūrinys - apysaka "Palangos Juzė". Apysaką sudaro keliaujančio kaimo siuvėjo Juzės Viskantos, sugrįžusio iš ilgos kelionės po Žemaitiją ir Aukštaitiją į savo tėviškę, pasakojimai apie aplankytąsias vietas ir jų gyventojus. Juzė pasakoja 13 vakarų; apysaka turi tiek pat skyrių. Kiekviename skyriuje aprašinėjamos atskiros Lietuvos vietovės, žmonių buitis ir papročiai.
"Palangos Juzė" yra tarsi pirmasis Lietuvos geografijos bei kultūros vadovėlis, parašytas beletristine forma. Čia pasakojama apie įvairių Lietuvos vietų gamtą, vaizduojama valstiečių buitis bei papročiai. "Palangos Juzėje" ypač daug pateikiama etnografinės ir tautosakinės medžiagos. Apysakoje plačiai aprašyti senoviniai aukštaičių ir žemaičių vestuvių papročiai, daug liaudies žaidimų, dainų.
"Palangos Juzės", kaip ir kitų M.Valančiaus kūrinių, stilius pasižymi konkretumu, dinamiškumu, gausiais komizmo elementais, liaudišku kalbos sodrumu.

SIŲSTIS

Antanas Baranauskas - Anykščių šilelis

2008-04-27T10:35:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

A.Baranausko poema "Anykščių šilelis", klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Antras šimtas metų tebejaudina daugiaprasme metafora "Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę". Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, kartų kartoms atveria vis naujus prasmių ir meninių idėjų klodus.
Lietuvių literatūrai "Anykščių šilelis" - pirmoji romantinė poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai išaugo į romantinį laisvo gyvenimo simbolį. A.Baranausko Anykščių šilelis - amžinas ir nesunaikinamas, iškertamas, išparduodamas ir vėl atželiantis, laiminantis ranką, ką kirvį išrado, ir atgyjantis poetų giesmėse - nenugalėtos ir nenugalimos tėvynės metafora. Poetas įvardino ne tik Anykščių šilelio genezę, bet ir nacionalinio atgimimo idealus, siekius žadinti tautos savimonę. A.Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje lyriniais miško spalvų, garsų, kvapų, net tylos vaizdais, sudvasintais tautosakinių asociacijų, išaukštino liaudies kalbos ir ją išsaugojusio kaimo žmogaus dvasinį pasaulėvaizdį. Tai pirmosios lietuvių poezijoje užuominos apie kaimo žmogaus dvasinį turtingumą, apie jo kūrybines galias, dvasines vertybes.

SIŲSTIS

Simonas Daukantas - Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

2008-04-27T10:33:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

S.Daukanto "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" yra vienintelis iš keturių jo istoriografinių veikalų, kurį pats išleido (Peterburge, 1845m.) Kiti trys veikalai yra pagrįsti chronologiniu įvykių dėstymu, o šiame sintetiškai ir įvairiapusiškai apžvelgiamas senovės lietuvių gyvenimas.
Gimtojo krašto praeitis S.Daukantui yra gyvas šaltinis, iš kurio galima semtis dvasinės bei moralinės stiprybės, žadinant tautos sąmoningumą ir kovojant už jos egzistenciją. Autorius "Būde…" bandė pavaizduoti lietuvių tautos charakterį, apibūdinti senovės lietuvių materialinį ir dvasinį gyvenimą, visuomeninę santvarką. Sintetiniam vaizdui sukurti S.Daukantas ėmė medžiagos ne tik iš rašytinių šaltinių, bet ir iš lietuvių valstiečių papročių bei tautosakos, retrospektyviai iš šios medžiagos spręsdamas apie tolimą praeitį. Kūrinyje norima parodyti laisvos, nežinančios išnaudojimo visuomenės egzistavimą Lietuvos praeityje. Senovės lietuvių gyvenimas pavaizduotas kaip didžiausias kontrastas baudžiavinei santvarkai ir carizmo despotijai. S.Daukantas pasisako prieš bet kokį pavergimą, laisvę laiko įgimta žmogaus teise.

SIŲSTIS

Antanas Strazdas - Giesmės svietiškos ir šventos

2008-04-27T10:32:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Antano Strazdo ,,Giesmės svietiškos ir šventos", išleistos Vilniuje 1814m., yra pirmas originalių lietuviškų eilėraščių rinkinys. Tai lietuvių pasaulietinės poezijos pradžia. Nors K.Donelaičio "Metai" parašyti anksčiau (XVIIIa. 7-ame dešimtmetyje), bet išspausdinti jie buvo Karaliaučiuje tiktai 1818 m.- taigi praėjus ketveriems metams po A. Strazdo rinkinio pasirodymo. A.Strazdo ,,Giesmės…" ir K.Donelaičio ,,Metai" - visos Lietuvių grožinės literatūros ištakos.
A.Strazdo išleistame poezijos rinkinėlyje išspausdintos devynios dainos ir dvi religinės giesmės. 1824m. A.Strazdas norėjo išleisti dar vieną savo poezijos rinkinį, tačiau jis buvo pražudytas, neliko nė jo rankraščio.
A.Strazdo poezija labai artima tautosakai, todėl plačiai paplito Lietuvoje, susiliejo su liaudies dainomis. Tautosakinę dainą A.Strazdas praturtino individualiu poetiniu išgyvenimu ir savo epochos idėjomis. Jis sukūrė savo poetinę mokyklą, kuri gyva visą XIX amžių. Tik XIXa. pabaigoje - XXa. Pradžioje ją pakeitė Maironio poetinė mokykla. Vėliau tos abi mokyklos įsiliejo į moderniosios lietuvių poezijos kryptis.

SIŲSTIS

Simonas Stanevičius - Šešios pasakos

2008-04-27T10:30:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

S.Stanevičiaus literatūrinį palikimą sudaro odė "Šlovė Žemaičių" ir šešios pasakėčios. Jo pasakėčios pasižymi originalumu. Dviejose pasakėčiose ("Lapė ir juodvarnis", "Lapė ir žąsys") S.Stanevičius panaudojo Ezopo pasakėčių motyvus. Kitų keturių pasakėčių ("Žmogus ir levas", "Erelis, karalius paukščių", "Aitvarai", "Arklys ir meška") motyvai - iš dalies paimti iš tautosakos (trys pasakėčios pavadintos žemaičių pasakomis) arba paties susikurti.
Reikšmingiausios S.Stanevičiaus pasakėčios yra "Aitvarai" ir "Arklys ir meška". Jose vaizduojama valstiečių buitis, išreiškiami jų interesai bei siekimai.

SIŲSTIS

Silvestras Valiūnas - Birutė

2008-04-27T10:27:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

BIRUTĖ sukurta apie 1823m. Vienas šio kūrinio variantas išspausdintas žurnale Kolumb 1828m., kitas įrašytas D.Poškos rinkinyje Bitelė Baublyje (Psczółka w Baublu), sudarytame apie 1824m., trečias, labiausiai paplitęs, datuotinas apie 1829m., paskelbtas S.Daukanto 1846m. išleistame rinkinyje Dainės Žemaičių. Antrasis Birutės variantas turi kitokį pavadinimą: DŪMOJIMAS SENO ŽEMAIČIO ANT KALNO BIRUTOS.
Pirmas ir trečias variantas labai panašūs. Nuo jų daugiau skiriasi antras (Poškos) variantas. Todėl čia pateikiami tik du pirmieji variantai.
Birutės siužeto pagrindą sudaro legenda, užfiksuota Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštyje (ne anksčiau kaip 1405m.), vėliau perpasakota M.Strijkovskio Kronikoje (1582m.).
Birutė yra pirmoji lietuvių literatūrinė baladė, sukurta lietuvių kalba. Ji turi būdinguosius romantinės baladės bruožus. Joje susipina tautos istorija ir tautosaka. Jos siužetas paimtas iš istorijos, bet sutautosakintas, baladiškai sukomponuotas. Taip pat ir jos istoriniai veikėjai (Kęstutis, Birutė) yra kartu ir tautosakiški, ir baladiški. Baladėje sukurtas Birutės paveikslas yra tapęs lietuvaitės simboliu.
Sulydžiusi baladiškuosius ir tautosakinius bruožus, BIRUTĖ tapo labai populiari. Ji buvo išversta į lenkų ir vokiečių kalbą, dainuojama pagal kelias melodijas, jos išliko kone šimtas nuorašų. Lietuviai studentai ir emigrantai svetur giedodavo BIRUTĘ kaip himną. Kaimo jaunimas dainavo ją kaip meilės dainą. Ji buvo dedama į tautosakos rinkinius, nenurodant autoriaus pavardės.

SIŲSTIS

Dionizas Poška - Mužikas Žemaičių ir Lietuvos

2008-04-27T10:25:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

ertingiausias D.Poškos kūrinys yra "Mužikas Žemaičių ir Lietuvos". Jis parašytas sekant nežinomo lenkų rašytojo poema "Chłop polski" (Lenkų valstietis), tačiau dėl žymių turinio papildymų ir formos pakeitimų laikomas originaliu poeto kūriniu. Spėjama, kad "Mužikas…" parašytas 1815 - 1825m. Pirmą kartą šiek tiek pakeistas buvo išspausdintas "Aušroje" (1886 Nr1). 1947m. paskelbtas autentiškas kūrinio tekstas.
"Mužiko…" struktūros pagrindas yra socialinė antitezė. Viena vertus, čia išaukštinamas baudžiauninkas kaip visų pasaulio materialinių ir dvasinių bei kultūrinių vertybių kūrėjas; o kita vertus, parodomas skurdus, vergiškas baudžiauninko gyvenimas, jo visiškas beteisiškumas. Šia antiteze pagrįsta visa kūrinio vaizdų sistema. "Mužikas…" yra vienas ryškiausių šviečiamojo klasicizmo krypties kūrinių lietuvių literatūroje. Švietėjiškos (fiziokratinės) idėjos jame išreikštos klasicistiniu stiliumi - patetišku aleksandrinu su gausiais sintaksiniais periodais, polisindetoniniais ir anaforiniais žodžių junginiais, tikroviškais, bet kartu suintensyvintais bei suhiperbolizuotais vaizdais.

SIŲSTIS

Adomas Mickevičius - Konradas Valenrodas

2008-04-27T10:23:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

A.Mickevičiaus poema "Konradas Valenrodas" pirmą kartą buvo išleista Peterburge 1828m. Poemos pratarmėje poetas išdėstė savo požiūrį į lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę, apibūdino jos iškilumą bei suklestėjimą, paaiškino jos sunykimo priežastis. Lietuvos valstybės iškilimą lėmė lietuvių karingumas, o sunykimą - kultūrinis jų atsilikimas (užkariautieji krikščionys buvo labiau izoliuoti negu užkariautojai pagonys). Užkariavę nelietuviškas žemes, lietuviai asimiliavosi su vietos gyventojais, perėmė jų kalbą, tikėjimą, papročius ir atitrūko nuo etninių savo šaknų. Tokiu būdu Lietuvos valstybė - Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė darėsi vis labiau nelietuviška, kol pagaliau visiškai nuėjo į praeitį. Lietuvių kalbą ir etninę kultūrą išsaugojo tiktai liaudis. Tačiau didinga Lietuvos valstybės praeitis teikia dėkingos medžiagos poetinei kūrybai - tai ir turi įrodyti poema "Konradas Valenrodas".

SIŲSTIS

Kristijonas Donelaitis - Metai

2008-04-27T10:21:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

K.Donelaičio "Metai" - lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) epas. Kaip ir įprasta epinėms poemoms bei epopėjoms, kūrinyje aprėpta tautos gyvenimo visuma. Tautą čia reprezentuoja būrai. Jie vaizduojami remiantis cikline laiko, istorijos ir gyvenimo samprata. Atskleidžiami žmogaus (būro) santykiai su gamta, su Dievu, parodomi būrų tarpusavio santykiai; būrų ir ponų santykiai; pavaizduojama būrų buitis, papročiai, jų darbai ir šventės. Būrų, kaip ir gamtos, gyvenimas sukasi amžinu ratu, paklūsta tiems patiems Dievo nustatytiems dėsniams. Kaip gamtoje po pavasario ateina vasara, po to - ruduo ir pagaliau žiema, o paskui vėl viskas kartojasi iš naujo, taip ir žmogus, kaip ir augalas, gimsta, subręsta, duoda vaisius ir numiršta. Su pavasario stebuklu būrai dvasiškai atgimsta, vasarą jie kimba į darbus, rudenį suvalo gamtos duotas gėrybes, o žiemą apmąsto savo dalią ir vėl rengiasi ateinančiam pavasariui - naujam metų laikų ir būro darbų ciklui. Būrai giriami ir barami, raginami ar atgrasinami pagal krikščioniškosios dorovės normas, visas jų gyvenimas bei elgesys vertinami pagal Šventojo Rašto tiesas. Pagrindinėmis žmogaus dorybėmis laikoma darbštumas, pamaldumas, teisingumas, ištikimybė tautos tradicijoms bei papročiams, o didžiausiomis ydomis - tingėjimas, bedievystė, žiaurumas, svetimų madų bei įpročių vaikymasis. K.Donelaitis savo kūriniu nori įtvirtinti per amžius sukauptas tautos moralines vertybes, išnaikinti ydas, išugdyti dvasinį tautos atsparumą.
K.Donelaičio "Metai", sukurti XVIII amžiaus 7-ame - 8-ame dešimtmetyje, pirmą kartą paskelbti 1818m., padėjo pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai.

SIŲSTIS

Mikalojus Daukša - Prakalba į malonųjį Skaitytoją

2008-04-27T10:20:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Žymiausiam savo darbui "Postilei", kuri yra vienas svarbiausių senosios lietuvių raštijos paminklų, M.Daukša parašė dvi prakalbas - vieną lotynų, kitą lenkų kalba.
Ypač reikšminga yra antroji, lenkų kalba rašyta, "Prakalba į malonųjį Skaitytoją". Iš jos M.Daukša išryškėjo kaip vienas žymiausių Lietuvos patriotų, gynęs pilietines ir kultūrines gimtosios lietuvių kalbos teises, kovojęs prieš lietuvių bajorijos nutautėjimą (lenkėjimą), už Lietuvos valstybinio savarankiškumo išsaugojimą ir stiprinimą. Prakalboje išreikšta gili tautos samprata, pagal kurią tautos esmę sudaro teritorijos, papročių ir svarbiausia - kalbos bendrumas. Prakalbai būdingos humanistinės idėjos ir renesansinė argumentacija, kurios pagrindinis šaltinis yra gamtos ir žmogaus prigimties dėsniai. Paklusdamos tiems dėsniams - išsaugodamos gimtąją kalbą, išliko pasaulio tautos ir valstybės, todėl ir lietuvių tauta, kad išliktų, turi eiti tokiu pačiu keliu. Savo stiliumi prakalba yra ryškus renesansinės iškalbos pavyzdys lietuvių literatūroje.

SIŲSTIS

Martynas Mažvydas - Knygelės pačios bylo Lietuvninkump ir Žemaičiump

2008-04-27T10:17:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

M.Mažvydas parengė ir 1547m. išleido pirmąją lietuvišką knygą "Katekizmą" ("Catechismusa Prasty Szadei…"), kuri padarė pradžią raštijai ir spaudai lietuvių kalba.
"Katekizmo" turinį sudaro: eiliuota lotyniška dedikacija "Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei", dvi prakalbos - lotyniška (prozinė) ir lietuviška (eiliuota), elementorius, katekizmas, giesmynas. Eiliuota lietuviškoji prakalba "Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump" yra pirmas originalus lietuviškas eilėraštis. Jame (3 - 19 eilutėse) įrašytas akrostichas: Martinvs Masvidivs, patvirtinantis autorystę.
Prakalba atskleidžia autoriaus pažiūras ir siekimus - jo pastangas šviesti bei kultūrinti žmones, kovoti su pagonybės liekanomis, įtvirtinti protestantų tikėjimą. Ji pasižymi retoriniu stiliumi ir yra ryškiausias sintaksinės-intonacinės eilėdaros pavyzdys lietuvių literatūroje.

SIŲSTIS

Mikalojus Husovianas - Giesmė apie stumbrą

2008-04-27T10:15:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

1523m. išleista lotynų kalba parašyta "Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę" (De statura feritate ac venatione bisontis carmen) - tai pirmas didesnis grožinės literatūros kūrinys apie Lietuvą. Poemoje plačiai pavaizduota istorinė Lietuva, jos gamta. "Giesmėje…" nesiribojama pasakojimu apie stumbrą, girias ir medžioklę, joje apžvelgiami ir platesni Lietuvos gyvenimo įvykiai, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Tai humanistinis pasaulietiška tema parašytas kūrinys. Jame propaguojama humanistinė etika, humanistinės pažiūros į žmonių tarpusavio santykius.
M.Husoviano supratimu, medžioklė - ne pramoga, o kovinės pratybos, grūdinančios jaunuomenę. Pasak autoriaus, stumbrų medžioklei ypač didelį dėmesį skyręs Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Vytauto laikais medžioklė buvo sisteminga jaunuomenės fizinio lavinimo ir karinio parengimo priemonė. Į tokias pratybas buvo įtraukiami sumanūs ir drąsūs kaimiečiai - gaudydavo stumbrus gyvus. Medžioklei skatinti tiek paprastiems žemdirbiams, tiek kariams buvo skiriamos dovanos. Medžioklės vaizdai poemoje labai gyvi ir plastiški.
Ilgame poemos epizode (apie 170 eilučių) pasakojama apie Lietuvos Didyjį kunigaikštį Vytautą. M.Husovianas aukština jį už griežtumą, valdingumą, nevengdamas pabrėžti jo žiauraus elgesio su nepaklusniais valdiniais. Poeto nuomone, Vytautas galėjo būti pavyzdžiu, atstatant valstybėje tvarką ir sustiprinant jos galią, kurią, be kitų faktorių, buvo palaužusi feodalų ir didikų tarpusavio kova dėl valdžios.
Epinėje M. Husoviano poemoje, vietomis pasižyminčioje ryškiais meniniais vaizdais, yra nemaža lyrinių intarpų, kuriuose poetas reiškia savo patriotinius bei religinius jausmus ir samprotavimus.

SIŲSTIS

Oskaras Vaildas - Doriano Grėjaus Portretas

2008-04-26T10:32:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Dorianas Grėjus yra neapsakomai gražus, turtingas ir privilegijuotas jaunuolis, turintis viską, ko reikia maloniam gyvenimui. Bet negeri bičiuliai pažadina jame glūdintį blogį ir nutrūktgalvišką akimirką Dorianas įsigeidžia neįmanomo – amžinai likti jaunu, tokiu pat nepakitusiu, kaip ką tik nutapytas jo portretas. Bet paveikslas prieš jo valią, siaubingai, neįtikimu būdu ima keistis. Viskas, ką daro Dorianas, įsirėžia portrete. Portretas palaipsniui virsta bjauriu blogiausių jo savybių atspindžiu. Dorianas mėgina atgailauti, bet ar jis turi tam pakankamai jėgų?

SIŲSTIS

Liudas Urbonas - Gyvasis Vanduo

2008-04-26T10:29:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTS

J. R. R. Tolkien - Žiedu Valdovas 3 dalis - Karaliaus Sugrįžimas

2008-04-26T10:28:00.001-07:00

Knygos apžvalga:

Taigi, "Žiedų valdovas" - jau ne knyga, o reiškinys. Bet grįžkime dar ir prie knygos. Kuo gi ji žavinga? Pirmiausia - masyvumu: ištisas pasaulis, su priešistore ir poistore, nematytų būtybių gentys; antra - epiškumu ir pasakiškumu: kaip ir pridera epui, pasakojama neeilinė istorija (Žiedo karas), veikia stiprios asmenybės, aiškiai skiriama kur gėris, o kur blogis ir, be jokios abejonės, blogis susilaukia atpildo; trečia - vaizdingumu ir vaizdo poetika: čia nieko nepasakysi, tiesiog reikia perskaityti ir pamatyti ;-); ketvirta - veikėjų charakteriais: nors, kaip minėjome, yra aiškus skirtumas tarp gerų ir blogų herojų, tačiau gerieji veikėjai yra kruopščiai individualizuoti ir anaiptol ne nuobodūs; na, ir pagaliau tai, kad gigantiškų mūšių fone eina dvi plonos asmeninės linijos: mažo žmogaus, kuris privalo atlikti didelį darbą ir aplinkybių sukaustyto nelaimingo, sužaloto padaro, kuriam irgi teks labai svarbi rolė.

SIŲSTIS

J. R. R. Tolkien - Žiedų Valdovas 2 dalis - Dvi Tvirtovės

2008-04-26T10:22:00.000-07:00

J. R. R. Tolkien - Žiedu Valdovas 1 dalis - Žiedo brolija

2008-04-26T10:15:00.000-07:00

J. R. R. Tolkien - Hobitas, arba Ten ir Atgal

2008-04-26T10:12:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

J. R. R. Tolkinas (1892-1973) - anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas, rašytojas, XX a. klasikas. Knyga vaikams, parašyta 1937 m., išgarsino jį visame pasaulyje ir iki šiol renkama į geriausių Anglijos knygų penketuką. Istorija apie nykštukų ir hobito Bilbo Beginso kelionę nugalėti piktojo slibino Smogo ir atsikovoti protėvių brangenybių remiasi pasakų motyvais, tačiau papasakota su didžiu talentu. Patrauklia literatūrinės pasakos forma autorius piešia visai realų gyvenimą, gėrio ir blogio kovą, smerkia pražūtingą turto galią, teigia drąsą ir ištikimybę draugui.

“Hobitu” susižavėjo ne tik dešimtmečiai, bet ir paaugliai bei suaugusieji. Taip susižavėjo, kad pareikalavo tęsinio, ir rašytojas sukūrė trilogiją "Žiedų valdovas".

SIŲSTIS

Sofoklis - Oidipas Karalius

2008-04-26T10:07:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Džeromas Deividas Selindžeris - Rugiuose prie Bedugnės

2008-04-26T10:01:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Dar vienas kultinis romanas.
Jaunimui, apie jaunimą. Parašytas jaunimo kalba.
Ironiškas. Ir kartu liūdnas.
Jums niekad nekilo noras sušukti „Saldžių sapnų, idiotai”, susikrauti daiktus ir išeiti?
Jis taip ir padarė.
Juolab, kad Pensyje – vidurinėje mokykloje, iš kurios jis ką tik buvo išmestas, - Houldeno niekas nebelaikė.
Susimauti iš visų dalykų, išskyrus anglų — ne taip paprasta. Bet jis – „gabus” vaikis.
Atrodo, niekas jam nerūpi. Šaipytis iš visko — jo gyvenimo filosofija.
Jo brolis - rašytojas, tapęs „Holivudo prostitute”. Gal todėl Houldenas nemėgsta kino.
Bet vis dar vertina knygas.
Niujorke skambina „pažįstamo pažįstamai” merginai, su kuria norėtų praleisti naktį.
Dar prieš porą valandų kalbėjo apie draugę, mėgstančią išrikiuoti damas paskutinėje šaškių lentos eilėje.
Daugybė iš pažiūros nesiderinančių smulkmenų susideda į jauno vaikino portretą. Klaidžiojančio Niujorko džiunglėse. Pagauto ties bedugne.

SIŲSTIS

Saulius Šaltenis - Riešutų Duona

2008-04-26T09:48:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Žinomo ir populiaraus lietuvių prozininko Sauliaus Šaltenio rinktinę sudaro kūriniai, paimti iš ankstesniųjų jo knygų „Atostogos“, „Riešutų duona“, „Atminimo cukrus“, taip pat periodikos. Visus apsakymus bei apysakas vienija jauno žmogaus, vyresniojo paauglio gyvenimo problematika, dvasios peripetijos. Lygindami ankstyvąją ir naujesniąją rašytojo kūrybą mokiniai galės pajusti autoriaus stiliaus raidą, pasakojimo savitumą.

SIŲSTIS

Fransuaza Sagan - Sveikas, Liūdesy

2008-04-26T09:45:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Knyga trumpa, tačiau autorė joje viską išdėsto aiškiai ir nuosekliai. Tad pabaigus skaityti knygą nekyla klausimų, nuomonių ar paprasčiausių minčių: „O kas būtų buvę jei…?”. Knygai perskaityti užteko vieno vakaro. Galbūt dėl to, kad ji nesunkaus siužeto. Tad ar galima būtų sakyti, kad ji banali? Manau, kad ji nėra vien iš tų knygų kurių pabaigą galime atspėti vien ją atsivertus.

Vien paėmus knygą ir pradėjus skaityti, pajaučiame veikėjo jausmus. Visa knyga iš esmės ir bus vien apie žmonių jausmus, mažiau apie jų veiksmus. Tik apie jausmus, jų sukeliamus poelgius – pasekmes.

Knygoje pasakojama ape septyniolikmetę Sesilę, jos tėvą ir jų atostogas. Sesilė – keturis metus prabuvusi vienuolyne mergina, pripratusi prie linksmų ir triukšmingų vakarėlių, išgertuvių. Jos tėvas – keturiasdešimtmetis vyras, kas pusę metų keičiantis meilužes ir niekad neliūdintis prieš išsiskyrimą. Nes dažniausiai jis pats ir pasako, kad atėjo galas jų draugystei. Prie to Sesilė jau priprato, jai nebekeista namuose vis matyti naujus lagaminus, rožes ir naujas tėvo drauges. Tačiau per jų atostogas viskas pasikeičia. Pas juos atvažiuoja sena mirusios Sesilės motinos draugė. Ir staiga paaiškėja, kad jos mylimas tėvas – palaidūnas tuokiasi. Ir ne su bet kuo, o su ta pačia visada ryžtinga, pripratusia prie prabangos, gyvenimo ritmo Ana.

Sesilei tai šokas – ji nepratusi būti „įkinkyta” į drausmingo gyvenimo vežimą. Ji nori pasidžiaugti jaunyste ir naujuoju draugu – Siriliu. Todėl jos galvoje kyla planas, kaip išskirti mylimą tėvą su Ana.

SIŲSTIS

Fransuaza Sagan - Po Mėnesio, po Metų

2008-04-26T09:41:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

J.K. Rowling - Haris Poteris Ir Filosofijos Akmuo

2008-04-26T09:37:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Haris Poteris - vienuolikmetis su akinukais, vargstantis klaikioje dėdės ir tetos Durslių šeimynėlėje. Didžiausias jo kankintojas - dručkis pusbrolis Dudlis. Haris miega sandėliuke po laiptais ir nė sykio nėra šventęs gimtadienio.
Viskas pasikeičia pašto pelėdai atnešus nepaprastą kvietimą - mokytis Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Prasideda nepamirštami jo nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, tampa kvidičo (lyg ir krepšinio ant šluotų) čempionu, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu ištikimų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties...

SIŲSTIS

Rainer Maria Rilke - Laiškai Jaunam Rašytojui

2008-04-26T09:30:00.000-07:00

Knygos ažvalga:

Šiame Ėricho Marijos Remarko romane puikiai atsispindi tuometinės filosofijos krypties – gyvenimo filosofijos, kurios idėjas plėtojo F. Nyčė, mintys. Romanas „Trys draugai“ - neįtikėtinai gyvenimiškos idilės atspindys. Autorius stengiasi atverti skaitytojui tikrą pasaulį, nevengia atskleisti jo purviniausių ir didžiausių slėpinių. Romano veikėjai myli gyvenimą, bet karti realybė sugriauna jų troškimus ir lūkesčius. Jie patenka į sudėtingas, dramatiškas situacijas, kuriose atsiskleidžia jų dvasinis pakantumas ir ryžtas. Tai knyga apie žmones, kurie stoja akis į akį su pavojumi ir skausmu, drąsiai grumdamiesi su viso pasaulio neteisybe, tačiau jiems dažnai tenka patirti skaudžių nusivylimų ir praradimų. Romanas „Trys draugai“ dvelkia elegija, bei stumia į liūdesį ir rezignaciją. Veikėjų pasaulis ir ateitis dengiasi beprasmybe.

Tai romanas, kupinas katastrofų, išgyvenimų, netekčių bei mažų gyvenimo stebuklų. Kaip ir kituose E. M. Remarko kūriniuose čia neapseinama be politikos ir karo aprašomų įvykių, tačiau būtent šioje knygoje galima pasisemti patirties ir gyvenimiškos egzistencialistinės filosofijos, verčiančios susimastyti net patį abejingiausią skaitytoją. Tai knyga, kurią perskaitęs į pasaulį pažvelgsi kitomis akimis ir galbūt net pamatysi kažką naujo ir neregėto.

SIŲSTIS

Mike Resnick - Manamuki

2008-04-26T09:22:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Erichas Maria Remarkas - Vakarų Fronte Nieko Naujo

2008-04-26T09:19:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Pagrindinis romano „Vakarų fronte nieko naujo“ veikėjas, jaunas kareivis Paulius Boimeris, kartu su savo draugais tiesiai iš mokyklos suolo patenka į kariuomenę. Pirmiausia jie išeina karinius apmokymus, o tada patenka į frontą. Romane aprašomi Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, kurie sudaro epinio veiksmo foną. Romane rašoma, kaip P. Boimeris bei jo draugai susiduria su karo pavojais bei sunkumais- nežmoniškais kapralo Himelštoso apmokymais, pavojingomis akistatomis su priešo kariuomene priekinėse fronto linijose bei šiurpiais vaizdais po mirtinų atakų. „Mes matome žmones, kurie dar gyvi, nors jiems trūksta galvos, mes matome bėgančius kareivius, kuriems nutrauktos abiejų kojų pėdos, <...> matome žmones be burnos, be smakro, be veido, <...> teka saulė, ateina naktis, granatos švilpia, gyvenimas baigtas“. Tai pasakojimas apie tai, kaip kare žūva jaunoji karta: iš pradžių P. Boimerio draugai ir bendražygiai, o tada jis pats. Jo mirtis- netikėta, beprasmiška, nors ją buvo galima nujausti, nes toks likimas ištiko daugumą „prarastosios kartos“ žmonių. Tą dieną, kai mirė pagrindinis veikėjas, „kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“. Šis sakinys - romano pavadinimas. Jis atspindi Pirmojo pasaulinio karo situaciją - vieno kario mirtis - tai dar ne pasaulio pabaiga, ne įvykis, kuris gali nulemti šalies ateitį.

SIŲSTIS

Erichas Maria Remarkas - Trys Draugai

2008-04-26T09:14:00.000-07:00

Knygos aprašymas:

„Trys draugai“ yra istorija, kurioje yra penki pagrindiniai veikėjai. Tiesa, ne visi vienodai reikšmingi, tačiau vienodai svarbūs ir laiko siužeto pamatus it kertiniai akmenys. Robertas, dar tiesiog vadinamas Robiu – vaikinas, atitarnavęs pirmajame pasauliniame kare privalomą karo tarnybą; vaikinas, kuriam nesiseka susirasti merginą ilgiems santykiams ir visas nuoskaudas skandinantis alkoholyje. Lencas – žmogus, laikantis save paskutiniuoju romantiku, Roberto patarėjas visais gyvenime kylančiais klausimais. Kėsteris – verslininko gyslelę turintis automobilių maniakas, turintis nuosavas remonto dirbtuves, davęs darbą Robiui su Lencu; agresyvus vyras, kurio gyslomis teka ne tik kraujas, bet ir troškimas už kiekvieną skriaudą atsilyginti dešimteriopai kraupesniu kerštu. Patricija – žavi mergina, kurią dažnas vyras apibūdintų „90-60-90“. Mergina, slepianti didžiausias savo bėdas vardan to, kad niekas jos nesigailėtų. Nors ir labai neįprasta, tačiau paskutinis svarbus veikėjas – Karlas. Ne, tai ne žmogus, tai – automobilis. Kertinis akmuo visoje istorijoje.

SIŲSTIS

Erichas Maria Remarkas - Laikas Gyventi ir Laikas Mirti

2008-04-26T09:10:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Ernstas Greberis, pagrindinis romano "Laikas gyventi ir laikas mirti" (1945 m.) veikėjas – vokiečių armijos, kuriai vadai buvo pažadėję viešpatavimą visame pasaulyje ir kuri dabar skaičiuoja žuvusiuosius, kareivis. Trumpam paleistas atostogų, jis tik per plauką išvengia mirties ir, palikęs frontą prie Stalingrado, išvyksta į gimtinę aplankyti artimųjų. Tačiau kelionė namo didelio džiaugsmo neatneša: pakeliui jis mato vien buvusio gyvenimo griuvėsius ir karo palaužtus, išsekusius žmones. Toks pat vaizdas Ernstą pasitinka ir gimtinėje. Klaidžiodamas po griuvėsius, jis atsitiktinai sutinka vaikystės draugę Elizabetą. Šis susitikimas nuskaidrina Ernsto gyvenimą, įsižiebia meilė. Tačiau ar įmanoma šį jausmą išsaugoti ir puoselėti, kai aplink viešpatauja karo baisumai ir neišvengiamai artėja metas grįžti atgal, į frontą?

SIŲSTIS

Undinė Radzevičiūtė - Strekaza

2008-04-26T09:05:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Eta kniga pro bezischodnost -

Galiu tą patį parašyti ir lietuviškai, bet atrodys daug blogiau. Niekada nemylėjau l. kalbos dėl jos agrariškumo. Kaip niekada nemylėjau savo senelio, parašiusio disertaciją apie pievas. (Sužinojau tai tik prie jo kapo duobės ir labai juokiausi. Ir sugadinau visas laidotuves, jei jas išvis įmanoma sugadinti.)

Tikrasis knygos pavadinimas yra ne „Strekaza“, o „Strekaza ble“, tik kilo grėsmė, kad kalbos komisija tam nepritars. Kalbos komisijos aš irgi niekada nemylėjau, negerbiau ir nevertinau jos darbo.

Prieš tai, kai „Strekaza ble“ tapo oficialiai išleista knyga, ją skaitė ir vyrai ir moterys. Vyrams buvo liūdna, baisu ir niūru. Jei perskaitysite iki galo, paaiškės kodėl.

Moterys labai juokėsi ir po keletą kartų bandė perpasakoti man geriausių vietų turinį. Ši knyga skirta ne moterims. Ir moterys niekada jos nesupras. (Išdidžiai galiu neapkabinti šios frazės kabutėmis, nes pati prieš keletą metų ją parašiau.)

Nenorėčiau, kad mano knygą skaitytų žmonės, pasiryžę dėl kitų gerovės paaukoti savo asmeninius interesus ir turintys didingų tikslų. Taip pat knyga nėra skirta darbininkų klasei. Aš jai nerašau.

SIŲSTIS

Sigitas Parulskis - Nesibaigianti vienatvė dviem

2008-04-26T09:00:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nuo pirmosios pjesės S. Parulskis kuria situacijas, kurių žadinama nuotaika laužyta kreive kyla ir krinta, sukurdama dinamiško ir emocionalaus įvykių kaleidoskopo įspūdį, neleisdama nė vienai akimirkai tvirčiau atsistoti ant tvirtesnio stilistinio, emocinio ar prasminio pagrindo. S. Parulskio kuriami naujosios dramos tekstai fragmentiški, siejami ne siužeto, o potekstės ryšių. Tai naujosios dramaturgijos kūriniai, gimę postmodernizmo epochoje, tačiau kartu – poetinės dramos, pratęsiančios ir atnaujinančios lietuvių dramaturgijos tradiciją.

SIŲSTIS

Chuck Palahniuk - Kovos Klubas

2008-04-26T08:54:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Chuckas Palahniukas pasakoja gan paprastą ir niekuo neišsiskiriančią istoriją idomiu, skaitytoją įtraukiančiu stiliumi.

„Kovos klubas“ – taris grimzdimo į dugną pradžiamokslis. Taip pat – puikus vadovėlis pradedantiesiems teroristams ir šiaip psichams.

„Tereikia paimti 98 procentų dujinės azoto rūgšties koncentrato ir sumaišyti su triskart didesniu kiekiu sieros rūgšties. Tam reikalingas indas su ledais. Tada lašas po lašo lašinti gliceriną. Gausi nitrogliceriną“.

„Trys būdai pagaminti napalmą.. Pirmas: sumaišyti vienodą kiekį benzino ir šaldytų apelsinų sulčių. Antras: sumaišyti vienodą kiekį benzino ir dietinės kokakolos. Trečias: tirpinti benzine trupintas kačių išmatas, iki mišinys sutirštės.

Jei atvirai, atsirado noras patikrinti ar šie „receptai“ tikri.

Daugelis yra matę to paties pavadinimo filmą. Apie knygos ir filmo panašumą nieko pasakyti negaliu, nes pati nemačiau. Tačiau laikausi principo, kad knyga visada geresnė už filmą. Nors brolis perskaitęs tris puslapius pareiškė priešingai ir grąžino man knygą.

„Kovos klubas“ patiks tikrai ne daugeliui. Tai – sunki ir purvina knyga. Perskaitęs ją pasijunti tarsi priartėjęs prie dugno per žingsnį, prisilietęs prie tos beprotybės. Knygoje apstu smurto ir kitų, ne itin patrauklių detalių.

SIŲSTIS

Marquez, G. G. - Gyvenk, kad turėtum, ką papasakoti

2008-04-26T08:50:00.000-07:00

Knygos aprašymas:

Savo prisiminimų knygą G. G. Marquezas pradeda kelionės į Arakataką, savo gimtąjį miestą, aprašymu. Plaukdamas laivu su motina parduoti savo šeimos namo, jaunuolis viską stebi ir prisimena. Prisimena savo vaikystę, savo kitas keliones laivu, Sjenagos pelkes, besisukantį priešais veidrodį senelį ir stojišką, vaiduoklių istorijas pasakojančią senelę. Vienoje apleistoje geležinkelio stotyje jis perskaito magišką žodį: Makondas. Po septyniolikos metų tą žodį romane Šimtas metų vienatvės, toje, pasak Carloso Fuenteso, Lotynų Amerikos Biblijoje, perskaitys visas pasaulis.
Prisiminimuose rašytojas nepaprastai nuoširdžiai pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę, apie jaudinamą tėvų meilės istoriją, aprašo mokslo metus, meilės klystkelius, kūrybos technikos ieškojimus, aplinką ir tikrovę, pažadinusią jaunojo Gabrielio širdyje nenugalimą aistrą rašyti.
Šioje knygoje susipažįstame su žiauria ir kruvina Kolumbijos istorija, su nepaprasta šalimi, kurioje, regis, viskas – gamta, valdžia, alkoholis, moterys, juokas ir ašaros – paženklinta magiškuoju beprotybės ženklu. Tai knyga apie tokį gyvenimą ir tokią šalies istoriją, kokios iki šiol dar neparašė nė vienas žmogus.

SIŲSTIS

Džekas Londonas - Baltoji Iltis

2008-04-26T08:48:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Baltoji iltis – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs už galimybę išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys.

„Vilkiukas niekada nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktas jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, - akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats...“

SIŲSTIS

Stanislavas Lemas - Soliaris

2008-04-26T08:43:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Pirma, tai - romanas, apie kurį jo autorius pasakė: "parašęs Soliarį galiu ir mirti". Antra, plačiajai visuomenei jis turbūt yra geriausiai žinomas lenkų literatūros kūrinys, bet vėlgi - iš ekranizacijų. O juk kiekvienam, kuris ryžosi arba ryšis ekranizuoti "Soliarį" turėtų iškilti problemų problema - ką iš šio kūrinio atsirinkti ekranizacijai? Meilės istoriją, kaip S. Soderberghas? Filosofinę aurą, kaip A. Tarkovskis? Beveik detektyvinę fantomų istoriją? O gal patį Soliarį - planetą vandenyną, užmynusį tiek mįslių jo tyrinėtojams? Juk vien vandenyno ir jo darinių - simetriadų, mimoidų, ilgūnų, stuburainių aprašymas užima po keliolika puslapių! O kurią vandenyno egzistavimo hipotezę pasirinkti? Ar susikoncentruoti prie kontakto su nežemišku protu sudėtingumo? Retai yra tokių daugiasluoksnių kūrinių kaip šis romanas… Tiesa, siužetas čia yra ir gana aiškus:

Į vegetuojančią paslaptingos jau kelintą šimtmetį tiriamos planetos Soliaris tyrimų stotį iškviečiamas psichologas Krisas Kelvinas. Vos atvykęs, psichologas randa nusižudžiusį pažįstamą mokslininką Gibarianą, keistai besielgiančius Snautą ir Sartorijų. Taip pat prasideda šiurpoki siurprizai - stotyje iš kažkur randasi svetimi žmonės, tarp jų - ir nusižudžiusi Kriso mylimoji Harė. Pamažu aiškėja, kad tai - protingo vandenyno, užliejusio visą planetą, išdaigos. Tačiau kodėl jis taip elgiasi? Kodėl kelių šimtų metų vandenyno tyrimo istorija neduoda atsakymo? Kodėl iš pažiūros protingas objektas absoliučiai ignoruoja visus žmonių bandymus užmegzti kontaktą?! Ką gi jis nori pasakyti, siųsdamas paslaptingus fantomus, vedančius iš proto žmones, kas tos įstabiosios simetriados? Galūnės? Antenos? Menas?...

SIŲSTIS

Saulius Tomas Kondrotas - Meilė pagal Juozapą

2008-04-23T11:05:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Knygą sudaro nauji ir ankstesni, bet neskelbti apsakymai. Autorius laikosi tų pačių kūrybos principų: magiško keistumo, paradoksų, paprastų gyvenimo įvykių derinimo ir konfrontavimo. Ankstesniųjų apsakymų herojai daugiausia elgiasi ne taip, kaip siūlo žmonių patirtis. Istorijos, mitologijos motyvai supinami su drąsia fantazija, tokiu būdu įprasminamas žmogiškumas. Naujuosiuose apsakymuose dominuoja tikroviškumas, atsiranda grotesko elementų. Stilius virtuoziškas, sudėtinga apsakymų struktūra, tad autorius praplečia intelektualiosios lietuvių literatūros ribas.

SIŲSTIS

Saulius Tomas Kondrotas - Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą (I - II tomai)

2008-04-23T11:01:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Romanas „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ (1, 2 t.) primena rūmų labirintą. Aplink pagrindinę fabulą plėtojasi daugybė linijų, priklausančių paralelių sistemai. Tekstas konstruojamas kaip nenutrūkstantis įvairialypis dialogas. Svarbiausi įvykiai kyla iš centrinio personažo pokalbio su mirusiu posūniu. Siužetinė ašis yra egzistencinė priešprieša tarp dviejų brolių, atkartojančių mitinius Kaino ir Abelio modelius. Konradas priveda savo nuolankų brolį prie savižudybės, atrodytų, tik varžydamasis dėl moters meilės, tačiau tikrasis jo tikslas yra tobula laisvė ir valdžia. Tapęs miesto komendantu, jis verčia žmones statyti neįmanoma tiltą (aliuzija į socializmo statybas), kuris sugriūva sužlugdydamas diktatoriaus galybę. Personažų charakteriai ir likimai įgauna simbolines reikšmes, o jų pasaulis atrodo nerealus kaip sapnas, tačiau keistai baisus dėl aiškiai apčiuopiamo tikrumo.

SIŲSTIS I SIŲSTIS II

Žanas Kokto - Orfėjas

2008-04-23T10:58:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Joseph Rudyard Kipling - Apie katiną, kuris mėgo vaikščioti vienas

2008-04-23T10:53:00.000-07:00

Knygos aprašymas:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Daniel Keyes - Gėlės Eldžernonui

2008-04-23T10:46:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Truman Capote - Pusryčiai pas Tifanę

2008-04-23T10:41:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

„Pusryčiai pas Tifanį“ (1958 m.) – pats patraukliausias T. Capote kūrinys, pasakojantis apie jaunos panelės pastangas susirasti kelią į laimę. Įdomiai įsipina ir Amerikos gyvenimo užkulisiai – mafija. Skaitytojai susiduria su gangsteriu Saliu Tomatu, kuris iš kalėjimo celės sėkmingai vadovauja tarptautinei narkotikų kontrabandai ir kurio ryšininke tampa knygos herojė „aktorė“ Holė Golaitli. Įdomūs ir kiti personažai – nesubrendėlis milijonierius Rastis Troleris, „diplomatas“ Chose Ibara Jėgeris, tavernos savininkas Džou Belas. Kaip atskiras personažas figūruoja ir pats autorius, kurio vardu ir vyksta pasakojimas.
Apysaką „Pusryčiai pas Tifanį“ išgarsino ir pagal ją pastatytas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino žavioji Odrė Hepburn.

SIŲSTIS

Albert Camus - Nuopuolis (arba Krytis)

2008-04-23T10:31:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Zigmas Stankus - Kaip Tampama Albinosais

2008-04-23T10:27:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Tai - atsiminimų knyga. Jie, viena vertus, labai lakoniški, kita vertus - labai detalūs. Jie kartais faktologiški, bet kartais supulsuoja tokiu žmogišku skausmu, kad norom nenorom padedi knygą į šoną ir ilgai žvelgi pro langą. Juose - visas mechanizmas, kaip iš paprasto jaunuolio padaromas robotas - žudikas, kuris neturi teisės svarstyti įsakymo, kuris privalo jį vykdyti, kad ir koks jo turinys bebūtų: kasti duobę pulko vado personalinei išvietei ar pribaigti sužeistą modžahedą.

Autorius rašo labai, labai atvirai. Operacijos ir aūlų "valymai", nuolatiniai susirėmimai su modžahedais, kraują stingdantis atviras visuotinis žiaurumas, nuo kurio visi atbukę, kol atbunka net skaitytojas "Tik filmuose aktoriai vemia, nužudę žmogų, o kare jauti kažkokį tai malonumą, tarytum gerai užvožtum kumščiu ir nuo pirmo tavo smūgio priešininkas virsta" (p. 168). Jokios kalbos apie pagarbą ar gailestį priešui - nė iš vienos pusės. Pagauti sovietų kareiviai žiauriausiai nukankinami, bet pastarieji irgi nesismulkina - prisirūkę "čars" (marihuanos) nueina į artimiausią aūlą, išprievartauja merginą, po to sušaudo ją ir visą šeimą. Vienintelė atsvara visuotiniam žiaurumui - kokčiai komiški kariuomenės kuriozai, pvz.: "Filmo seanso metu, girtas lakūnų praporas per smarkiai įsijautė į filmą - karo tema. Išsitraukė pistoletą ir ėmė taikytis į ekrane bėgiojančius vokiečius. Šalia sėdintis kirto jam per ranką. Šūvis kliuvo priekyje sėdinčiam mūsų pulko praporui į šikną. Girtas lakūnas tuoj pat buvo nuginkluotas, primuštas ir kaip maišas įvilktas į pulko štabą" (p. 184 ). Beje, gražinti kareivių kalbos autorius irgi nesiima - rusiški keiksmažodžiai išverčiami į gražią lietuvių kalba ir tai yra dar vienas šios knygos "egzotiškas" bruožas ("Bybis tau į šikną, gyvų nepaimsi!")

SIŲSTIS

Jurga Ivanauskaitė - Placebas

2008-04-23T10:25:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Jurgos Ivanauskaitės knyga "Placebas" - vos ne dokumentinė istorinė knyga, kurioje atpažįstami visi moderniosios Lietuvos skandalai, nesusipratimai, nuvorišų pomėgiai, kvailystės ir realijos. Viskas arti it iš laikraščių. Bet pati knyga velia mistinio trilerio mazgą; jame ir burtininkės profesionalės, ir popso žvaigždės, ir kriminalas, persmelkęs visus visuomenės sluoksnius, ir įtampa, kaip ir dera romanui su detektyvo elementais. Tai skaitytojui, kuris nudžiugs dėl daugmaž atpažįstamo personažo, kaip, tarkime, Maksas Vakaris, visų merginų svajonių jaunikis, ar pati autorė, kuri save ramiai įterpia į pasakojimą, nuo pat pradžios, tiesa, nudaigodama (nelabai aišku kuo, nes kartais tai mažas estetiškas šautuvėlis, įremtas į burtininkės smilkinį, kartais iš bičiulio pasiskolintas "pistikas"). Pagrindinė herojė nužudoma ar nusižudo pirmajame puslapyje, tačiau jai tai netrukdo pasakoti ir komentuoti jau iš anapus, iš savotiškos tarpinės mirties būklės, skrajojant ir dairantis aplink iki pat didžiojo visų dievų ir Taro kortų teismo. Tiesa, kaip ir detektyve, paaiškėja paskutiniame puslapyje, nors apytiksliai jau nujaučiama anksčiau.

SIŲSTIS

Hermann Hesse - Stepių Vilkas

2008-04-23T10:22:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Romanas "Stepių vilkas" (1927), išspausdintas šiame "Mokinio skaitinių" leidinyje, rašytojo kūrybos lobyne išsiskiria savitu stiliumi. Jame plėtojama pasaulio dvilypumo ir asmenybės susidvejinimo tema, daug kalbama apie daugialypumą, įvairovę. Skaitytojams svarstyti pateikiamos iš to kylančios problemos.

Pagrindinis veikėjas Haleris, primityviai šnekant, yra ir žmogus (ar rašyti šį žodį su kabutėmis, tesprendžia skaitytojas), ir Stepių Vilkas: "Į "žmogų" jis kemša visa, ką randa savyje dvasiška, rafinuota ar bent kultūringa, o į vilką - visa, kas instiktyvu, atšiauru ir chaotiška."

SIŲSTIS

Hermann Hesse - Paskutinė Klingzoro Vasara

2008-04-23T10:16:00.000-07:00

Knygos aprašymas:

Nėra (jei turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Ernest Hemingway - Senis ir Jūra

2008-04-23T10:12:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

„Senis ir jūra“ – pasaulinės literatūros klasika tapęs kūrinys, iš karto sulaukęs milžiniško skaitytojų dėmesio: 1952 m. per dvi dienas parduota daugiau kaip 5 milijonai egzempliorių žurnalo Life, kuriame jis buvo išspausdintas.
Tai dramatiška istorija apie seno žvejo kovą už būvį. Autorius subtiliai atskleidžia egzistencinį žmogaus ir gamtos susirėmimą siekiant išlikti: jausdamas pasaulio vienovę ir grožį, esi priverstas sunaikinti tai, kuo žaviesi. Po aštuoniasdešimt keturių badmiriavimo dienų seniui pagaliau pavyksta pagauti didžiulę žuvį, kurią nužudo, bet yra per silpnas apsaugoti savo laimikį nuo ryklių. Tačiau iš jūros jis grįžta ne nugalėtas, o parodęs žmogaus gebėjimą oriai susitaikyti su likimu, neprarandant garbės ir išdidumo.

SIŲSTIS

Robert Heinlein - Durys į Vasarą

2008-04-23T10:09:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Haris Harisonas - Vikingas Kolumbas

2008-04-23T10:06:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

William Gibson - New Rose Viešbutis

2008-04-23T10:02:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIŲSTIS

Alan Dean Foster - Įkalintas Prizmėje

2008-04-23T09:53:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Nėra (jeigu turite atsiųskite)

SIUSTIS

Juozas Erlickas - Prisimynimai

2008-04-23T09:49:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Juozo Erlicko kūryboje dominuojanti tema – bandymas aprašyti Lietuvos praeitį ir dabartį ironiška, sarkastiška, kartais – negailestingai pašaipia literatūrine kalba, kuri labiausiai primena Daniilo Charmso ištobulintą stilių: tikroviškos čia yra nebent pačios trumpučių apsakymų temos, rašytojui susirūpinimą keliančios situacijos, būdingos nūdienos lietuvių kasdienybei. Visa kita – veikėjai, jų poelgiai, pomėgiai, buities detalės – paverčiama netikrovišku farsu, kuriame susipina absurdas ir groteskas, juodas humoras ir kone paranojiškos baimės. Šiame kontekste F. Nietzsche's tvirtinimas, jog „menas egzistuoja tam, kad mes nežūtume nuo tiesos“, įgyja dar vieną prasmę: kai tikrovė maksimaliai iškreipiama, rodoma tik tamsioji, neigiama jos pusė, tai gali padėti teigiamiau suvokti realybę ir nepageidautinus jos reiškinius.

Naujausia rašytojo knyga „Prisimynimai“ šiuo atžvilgiu mažai kuo skiriasi nuo ankstesnės jo kūrybos. Galbūt tik pasitaiko kai kurių temų, iškilusių kartu su besikeičiančia tikrove: Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą, susirūpinimas moterų padėtimi, pastangos modernizuoti ūkį ir svarbiausia – žmonių mąstymą, kuriam vis dar būdingi tarybinių laikų ypatumai, trukdantys perprasti ir įprasminti naująją realybę. „Prisimynimuose“ bandoma parodyti kartu ir „senųjų“ lietuvių sąmonėje įsišaknijusius, kone tautine ypatybe tapusius mąstymo bei elgesio stereotipus, ir „naujųjų“, iš pokyčių labiausiai pasipelniusių veikėjų cinišką požiūrį į ankstesnę santvarką bei joje susiformavusias vertybes.

SIŲSTIS

Paulo Coelho - Zahiras

2008-04-22T10:23:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Knyga savyje talpina tik vidumi pasiekiamą pasaulį. Iš pirmo žvilgsnio, tai - paprasta istorija apie Paryžiuje gyvenantį garsų rašytoją, kurį nieko nesakiusi palieka žmona, bet P. Cooelho istorijos nėra eilinės ir, deja, ne visiems suprantamos. Tokia istorija yra ir ši. Neeilinė. „Visada maniau, kad knygą skaitant reikia ieškoti joje slypinčios paslapties, kito pasaulio. Skaitant šio rašytojo knygas negalima tik praslysti paviršiumi. Norint suprasti, reikia stengtis įsmigti kuo giliau į knygos širdį ir pajusti jos dūžius. Knyga yra savotiškas dvasinis substratas, kurį reikia idealizuoti iš visų pusių.“

Šioje knygoje atveriama sakrali erdvė. Knyga yra aprašytas kelias nuo praradimo kartėlio iki susigrąžinimo džiaugsmo. Pagrindinis herojus – rašytojas, - nesupranta, kodėl jį palieka žmona. Jis leidžiasi į kelionę ne tik realiais keliais, bet ir dvasiniais takeliais, kuriuos padeda atrasti netikėtai sutiktas jo žmonos draugas, kuris mano, kad turi galią matyti vaizdus ir girdėti balsą, kuris veda tiesos keliu. Nors rašytojas mano, kad tai - epilepsijos priepuoliai, o ne aiškiaregystės dovana, bet tuo pačiu ir tiki jo sakoma tiesa. Zahiru tapusi žmona ir neleidžianti apie nieką kitą galvoti, pagrindiniam herojui leidžia manyti, kad netikėtai atsiradęs žmogus yra šiaudas, už kurio jis griebiasi. Kelias iki žmonos yra vingiuotas ir jame rašytojas patiria dvasinę pilnatvę.

SIŲSTIS

Paulo Coelho - Alchemikas

2008-04-22T10:15:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

Anot anotacijos: "tai nuostabi filosofinė pasaka, dažnai lyginama su Saint-Exupery "Mažuoju princu" ir Richardo Bacho "Džonatanu Livingstonu Žuvėdra".

Kaip ir pridera pasakai, siužetas paprastas: piemenukas vargdienėlis Santjagas iš Ispanijos Andalūzijos susapnuoja sapną, kad kažkur prie piramidžių Egipte yra užkastas lobis ir leidžiasi jo ieškoti. Lobio ieškojimas pavirsta savasties ir pasaulio sielos paieškos kelione su laiminga pabaiga...

Kaip jau supratote, tai vėl knyga, kurioje svarbu ne siužetas (kitaip tai nebūtų filosofinė pasaka). Ji - labiau apie žmogaus svajas, siekius, išsipildymą, drąsą, praradimus. Ji sujungia krikščioniškąją ir rytietiškąją pasaulėžiūras, ji labai graži, labai vaizdinga, protinga, šilta.

SIŲSTIS

Michailas Bulgakovas - Šuns Širdis

2008-04-22T09:58:00.000-07:00

Knygos apžvalga:

"Apysaką "Šuns širdis" Michailas Bulgakovas parašė 1925 metais Maskvoje. Kiek ankstėliau šio miesto gatvėse jis galėjo išvysti tokį reginį: žygiuoja demonstracija, <…> nešina tokiais plakatais: "Iki 1922 metų Marija gimdė Jėzų, o 1923 metais pagimdė komjaunuolį" (iš S. Parulskio įžangos). M. Bulgakovo apysakos herojus profesorius Preobraženskis (išsiverskite ir pavardę) nekūrė mesijaus, jis tiesiog įsodino šuniui žmogaus hipofizės liauką ir sukūrė… frankenšteiną. Tiesa, netyčia, bet vis tiek į absurdišką, žiaurią ir kvailą sovietinę visuomenę pateko, atrodytų, tabula rasa subjektas, bet po to, kai į tabula rasa prirašo tos naujos visuomenės ideologai, jis niekuo nebesiskiria. Pasirodo - viskas absurdas: daryti iš šuns žmogų, bandyti jam įskiepyti normalias pažiūras, kada aplinkui visi nebenormalūs. Galiausiai profesorius priverstas grįžti prie status quo, kas užtikrina bent jau saviapgauliškai ramią egzistenciją.

Bet šuns metamorfozė į žmogų - tai dar ne viskas. Autorius negailestingai, taikliai tyčiojasi iš naujosios santvarkos ir jos sargybinių bei apologetų. Skaityti iš tiesų labai juokinga, nors iš esmės apysaka yra itin pesimistiška, netgi tragiška, bet juk nelabai kitokia ir galėjo būti. Kur dingti žmogui, pripažįstančiam tradicines, amžiais puoselėtas vertybes, kada visi kiti ant jų spjauna ir tuo didžiuojasi? Proto balsas, neįkyriai, bet įtaigiai dėstantis elementarius etiškumo ir žmoniškumo principus, lieka "už borto", kaip ir visų istorinių kataklizmų metu.

SIŲSTIS